Apželdinimas - aplinkos stiliai. Etnografinis: Tai vienoje ar kitoje vietovėje, regione susiformavęs kiemo želdinių išdėstymo, būdingų tam regionui augalų rūšių taikymo, vietinių mažosios architektūros nuo seno šiam regionui įprastų elementų panaudojimo tradicinis būdas.
Dažnai šis stilius naudojamas didesnėse, primenančiose kaimo sodybą teritorijose. Skirtinguose geografiniuose regionuose vyrauja skirtingos sodinimo tradicijos, darželių ornamentai, jų išdėstymas.
Specialusis: Šis stilius pritaikomas tada, kai tvarkomas objektas turi specifinius, tik jam būdingus reikalavimus. Tai gali būti stačių šlaitų želdynai, atskirų augalų grupių kolekcijos, aromatinių ar vaistinių augalų sodai, želdynai, vandens sodai, gausiai lankomų vietų, pakelių želdynai. Taip pat tai gali būti aplinka, pritaikyta žmonėms su invalido vežimėliu, akliesiems ir silpnaregiams, augalų kolekcionieriams, prieskoninių ir aromatinių žolių mėgėjams. Šiai grupei priskiriami sodai balkonuose, terasose bei žiemos sodai, kur augalai auga įvairios talpos konteineriuose. Daugėja kiemelių ir konteinerinių sodelių, įrengiamų ant plokščiastogių namų stogų. Čia reikia paminėti ir miško sodus, kai želdiniai kuriami sklype, kur jau yra nemažai didelių medžių. Šio stiliaus želdynuose labai kruopščiai parenkamas tinkamų augalų asortimentas, atsižvelgiama į aplinkos ekologines sąlygas ir tik tada kuriami augalų deriniai, formuojamos erdvės ir želdynų grupės. Jam sukurti būtinos specialios žinios ir patirtis. Augalai parenkami tokie, kurie maksimaliai pilnai galėtų atitikti tam tikras specifines sąlygas, pvz.: būtų stipriai augantys, atsparūs ir su gilia šaknų sistema (šlaituose), neturėtų spyglių, būtų nenuodingi ir nealergizuotų (sodai akliesiems, vaikų ugdymo įstaigoms), priklausytų tam tikrai botaninei genčiai ar būtų kilę iš vieno arealo (teminės kolekcijos) ir t.t.
Reguliarusis: Reguliarusis – jo ištakos siekia renesanso bei baroko laikų Italijos, vėliau Prancūzijos aristokratų dvarų sodus. Pradžioje tai buvo simetrinio rašto geometrinės kompozicijos iš vienmečių gėlių, po to dažniausiai iš formuoto buksmedžio. Tinka organizuotiems, tikslaus planingo mąstymo žmonėms. Šiuolaikiniam reguliaraus stiliaus sodui būdinga augalų, vejos ir baseino išdėstymas paprastų geometrinių figūrų principu, maskuojančiu sklypo ir statinių formų trūkumus, apjungiančiu juos. Jam būdingas simetrinis aplinkos planavimas, kuris išgaunamas karpomų gyvatvorių ir kitų geometriškai susodintų, atsikartojančių bei formuojamų augalų pagalba. Taip pat jam būdingos augalų alėjos, augalais apsodinti simetriniai kiemeliai su fontanais, rožynais, kolonomis bei kitais klasikinės architektūros elementais. Šiam stiliui reikia ne tik klasikinio stiliaus masyvios architektūros, erdvios aplinkos, bet ir laiko, kantrybės. Lietuvoje, kur klasikinio stiliaus namų architektūra nėra populiari, šis stilius taip pat retokas. Dažniau sutinkamas deriniuose su natūralistiniu arba moderniuoju stiliumi.
Modernusis: Modernusis – gimė JAV XIX a. antroje pusėje architektui Frederick Law Olmsted projektuojant Niujorko Centrinį Parką. Nors šis stilius kilęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau netrukus atkeliavo į Didžiąją Britaniją bei Prancūziją ir ten išpopuliarėjo. Dabar paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Šio stiliaus sodai – parkai labai funkcionalūs, sukurti žmonių poilsiui, lengvai ir nebrangiai prižiūrimi. Juose nėra ašinio planavimo ir monumentalizmo. Medžiai ir krūmai sodinami grupėse kiliminėm gėlėm ar mulču dengtuose plotuose.
Mažesnėse teritorijose kartais išvis nėra gazono, o didžiąją ploto dalį užima dangos bei augalų kompozicijos. Vienas pagrindinių tokio sodo reikalavimų yra praktiškumas, todėl čia paprastai naudojama labai nedaug augalų rūšių. Būdinga aiškiai apibrėžta pieva, su jos pakraščiais vienoje plokštumoje ar pakopomis augančiais mulčiumi dengtuose plotuose augalais. Daugumai sklypų savininkų patrauklus tuo, kad reikalauja tik minimalios priežiūros, be to yra labai konkretus ir aiškus. Tokie želdynai mažiausiai nukenčia ir tada, kai žmogui nusibosta sistemingai rūpintis savo aplinka. Šis stilius gana populiarus ir gali būti bene vienintelė išeitis nedideliame sklype, kurio šeimininkai yra užimti laiko prasme žmonės. Dažniau naudojamas miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, prie ofisų bei gamybinių zonų teritorijose.
Natūralistinis: Natūralusis (peizažinis) – šiuo metu populiarus Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Puikiai apjungia sodybą su supančia gamtine aplinka. Šiuo stiliumi paryškinamos tai vietovei būdingo peizažo ypatybės, naudojamos vietinės laukų gėlės, tradiciniai mažosios architektūros elementai. Šio stiliaus populiarinimo laurai priklauso amerikiečių želdintojui Jens Jensen. Šį stilių diktuoja supanti gamtinė aplinka arba atkuriamas būdingas natūraliai gamtinei vietovei vaizdas. Kuriant tokį sodą, jis yra pritaikomas prie vietinio landšafto ypatumų, tik sutirštinamas ir dar paįvairinamas kitais tai aplinkai tinkamais augalais ar būdingais negyvosios gamtos elementais. Pavyzdžiui, jeigu sklypas yra uolėtoje vietovėje, tai tie patys akmenys atkeliauja į kiemą, komponuojami su tos aplinkos augalais, sakykim, pušelėmis, kadagiais, viržiais. Tačiau šalia galbūt dera sodinti smilgas ar po pušim gerai augančius rododendrus. Jeigu aplinkui natūrali pieva, ji gali tęstis ir kiemo erdvėje arba tarpusavyje būti derinama natūrali ir šienaujama pievelė. Tokį stilių lengva sukurti kaimo sodybose, įsikūrusiose natūralioje gamtoje – pamiškėje, paežerėje. Baldai prie jo irgi dera iš natūralių medžiagų su išlaikytomis gamtinėmis formomis.
Rytietiškas: Rytietiškas (japoniškasis) – panašus į natūralistinį, tik griežtesnių reikalavimų, susiformavusių sekant vieną ar kitą rytų dvasinę - filosofinę sistemą, stilius. Tai lakoniškas ir minimalistinis stilius, imituojantis natūralias brandžios gamtos kompozicijas ir atkuriantis jas sumažintu masteliu. Tokio sodo karkasą sudaro specialiai suformuotas reljefas su dideliu kiekiu vienalytės struktūros akmenų, vandens telkiniais ar upeliu, specifine mažąja architektūra, rytietiškais šviestuvais.
Taip pat būdingi nedideli, suformuoti pagal seno medžio atvaizdą medeliai – taip vadinamieji bonsai bei uolas primenančios akmenų kompozicijos, išrangytos formos vandens telkiniai, žemos pušelės ir sferiškai formuoti krūmai: pvz.: buksmedžiai ar japoninės azalijos, bambukus primenantys varpiniai augalai, samanos ir kiti rytų kalnuotam peizažui būdingi gyvosios gamtos elementai. Labai retai būna įrengiama šienaujama veja, kurią beveik visada atstoja kiliminiais augalais ar samanomis dengti plotai. Kinams būdingus spalvingus tiltelius mūsuose šiuo atveju keičia tvirta ąžuolinė lenta ar plokščios formos natūralus akmuo. Japonijoje jau I – mame mūsų eros amžiuje imperatoriai galėjo gėrėtis karpiais Koi plaukiojančiais šalia rūmų įrengtuose tvenkiniuose. Charakteringas japoniškų sodų stilius susiformavo prieš tūkstantmetį. Šie sodai skirti pasyviam poilsiui, meditacijoms. Pusę sodo ploto užima įvairios dangos, akmenys ir vanduo, o negausi augalija išsiskiria dekoratyvia lapija, neįprasta augimo forma ar švelniais žiedų atspalviais. Panaudojama ir rytietiškų motyvų mažoji architektūra : žibintai, skulptūrėlės, bambuko stiebų dembliai, medžio konstrukcijos ir pan. Šis stilius nors ir gana santūrus, yra vienas brangiausių, nes projektas, augalai, akmenys, mažoji architektūra bei tokio sodo įrengimui reikia aukštos kvalifikacijos specialistų kruopštaus kūrybingo darbo ir gilių specifinių žinių. Natūralu, kad Lietuvoje jį būtina specialiai priderinti prie įprastos mūsų namų architektūros bei susieti su ją supančia aplinka. Tačiau žmones šis stilius visada domina dėl savo egzotiškumo ir keliamo skoningos pilnatvės pojūčio.
Individualusis: Tai naujojo visuomenės elgesio modelio viena iš išraiškos formų, kai namų aplinkos erdvė išskirtinai tampa vieta poilsiui su šeima ar draugais po įtemptos darbo dienos. Kuriant tokius sodus jungiami įvairūs sodų stiliai, dažniausiai natūralusis, modernusis ar reguliarusis į vieną bendrą aiškiai funkciškai orientuotą darinį. Svarbiomis tampa įvairios aktyviam ar pasyviam poilsiui skirtos funkcinės erdvės: lauko laužavietės ar grilinės su stalais, vaikų žaidimų, sporto aikštelių ar įrenginių vietos, galbūt ramaus poilsio vietos su gražiu vaizdu, skirtos deginimuisi, meditacijai ar meninei kūrybai. Projektuojant tokias erdves atsižvelgiama į šeimos narių skaičių, jų pomėgius, galimus svečių antplūdžius bei turimus ar planuojamus laikyti naminius gyvūnus. Svarbu teisingai ir išradingai suskirstyti sklypą ir parinkti tinkamas vietas čia gyvenančių žmonių įvairiai veiklai, išskaičiuot patogiausias jų judėjimo kryptis. Paprastai sukuriama ne viena lauko terasa ar pavėsinė, patogūs takeliai, aikštelės, lengvai prižiūrimos atsparių augalų grupės. Netgi vaikų žaidimų ar naminių gyvūnų nameliai tampa svarbiomis mažosios architektūros detalėmis.
UAB "ŽELDYNĖLIS" aplinkotvarkos ir želdynų kūrimo veiklą vykdo jau daugiau kaip 25 metus. Pirmiausiai buvo vykdomi darbai valstybinėse įstaigose dirbant Kauno botanikos sode. Kauno botanikos sodo parkas užima daugiau kaip 30 ha teritoriją, jį suprojektavo garsus prancūzų architektas Eduardas Andre. Užsiimant šio parko atnaujinimu, medžių ir krūmų priežiūra, dendrofloros stebėjimais bei bendraujant su kitais patyrusiais šios įstaigos specialistais bei mokslininkais buvo sukaupta didžiulė profesinė patirtis. Kaupiant patirtį bei gausinant augalų kolekcijas, dalyvauta daugybėje komandiruočių po kitus Europos botanikos sodus, parkus, medelynus, parodas. Vykdyti sutartiniai tyrinėjimo ir apželdinimo darbai Mažeikių naftos gamyklos teritorijoje, Kauno, Jonavos ir kitų Lietuvos miestų įmonių, įstaigų bei privačiuose želdynuose.
UAB "ŽELDYNĖLIS" veiklos tikslai ir vertybės:
1. Tvarių ir pilnai funkcinę paskirtį atitinkančių, lengvai prižiūrimų želdynų sukūrimas.
2. Pagarba klientui ir profesionali pagalba išsiaiškinant jo poreikius bei prioritetus aplinkai.
3. Aplinkos ir želdynų kūrime taikomos patikimos, žmogui ir aplinkai saugios technologijos.
Siekiame būti viena iš profesionaliausių ir maksimaliai užsakovų lūkesčius tenkinančių kompanijų aplinkos ir želdynų kūrimo srityje. To siekiame sudarydami saugią ir padedančią tobulėti aplinką įmonės darbuotojams, naudodami įmonės veikloje kokybės vadybos metodus, vykdydami biotechnologinius tyrimus ir jų rezultatus taikydami praktikoje, nagrinėdami kolegų patirtį Lietuvoje ir pasaulyje.
