Šiuo metu rinkoje yra daug medžiagų ir sprendimų, skirtų pamatų hidroizoliacijai. Tačiau pardavėjams bei rangovams polietileno plėvelė, bituminis gruntas ar pleišėjantis hidrotechninis betonas vis dar atrodo geriausi sprendimai Jūsų statomam pastatui. O kai pradeda drėkti sienos, luptis nuo sienų dažai ar semti rūsį, kaltinama nusisukusi sėkmė...
VYTAUTAS TAMOŠAITIS, UAB „Mosas“ projektų vadovas
Pirmasis patarimas norintiesiems turėti sausą rūsį – priversti konstruktorių parinkti hidroizoliacines medžiagas ir įrengimo mazgus, nes dar dažnai tenka sutikti konstruktorių, duodančių rangovui tuščią lapą su parašu ir nurodytu žodžiu „hidroizoliacija“. Toks projektas yra pasmerktas, jeigu po grindimis ar už sienos pasirodys vanduo, nes sutaupyti norintis rangovas dažnai panaudoja netinkamą sprendimą. Projektuotojui nenurodžius projektinių hidroizoliacijos sprendimų, statybos metu jau būna užprogramuota dažniausiai pasitaikanti klaida rūsio sienos ir grindų sujungimo mazge, kai išorinė hidroizoliacija nesujungiama su vidine. Vieni statybininkai įrengia horizontalią hidroizoliaciją, antri – vertikalią, o treti po grindimis kloja polietileno plėvelę, taip neuždarydami hidroizoliacijos kontūro ir palikdami kelią vandeniui.
Projektuojant hidroizoliacinius mazgus, būtina atsižvelgti į medžiagas ir jų tinkamumą izoliuojamai konstrukcijai.
Tepamosios hidroizoliacijos, visai nesvarbu, cementinė ar bituminė, kartais netgi būna elastingos, tačiau jos visiškai netinka dengti dideliems plotams arba surenkamosioms konstrukcijoms. Trūkus balkono, eksploatuojamo stogo perdangai ar užverčiant surenkamąją sieną iš pamatinių blokų, tepamosios hidroizoliacijos taip pat trūksta. Atsiradus trūkiui belieka atkasti konstrukciją arba hidroizoliaciją daryti iš pastato vidinės pusės, gręžiant skyles kiaurai per sieną ir naudojant brangias medžiagas. Tepamosios hidroizoliacijos gali būti naudojamos tik tokioms konstrukcijoms kaip polių galvenos, rostverkai ir pan., saugant konstrukcinį betoną nuo atmosferos poveikio, bet ne nuo vandens patekimo į pastatą.
BITUMO KARTA IR ALTERNATYVA
Istorija susiklostė taip, kad Lietuvos rinka nuėjo bitumo tobulinimo keliu, nors didžioji dalis Europos kūrė ir tobulino alternatyvius sprendimus. Bituminiai gaminiai, atliekant laboratorinius bandymus tam tikroje temperatūroje, išsiskiria geromis pailgėjimo savybėmis, nes yra armuoti geotekstile, tačiau, po žeme esant žemai temperatūrai, bitumas senėja ir jo mechaninės savybės prastėja. Atsiradus tempimo įtempiams (šąlant ledui ar deformuojantis konstrukcijai), bitumas sutrūkinėja anksčiau nei geotekstilė pasiekia ribinius įtempius, atitinkančius nurodytus duomenų lape. Bitumas yra medžiaga, kurios savybės ilgainiui prastėja, todėl jos eksploatavimo laikas nulemtas iš anksto.
Įžvelgusi šią problemą, UAB „Mosas“ beveik prieš 10 metų pradėjo tiekti alternatyvias hidroizoliacines medžiagas – bentonitinį molį ir poliurėją. Įmonė ne tik parduoda medžiagas kaip dauguma prekybininkų, bet ir parengia projektinius sprendinius bei prižiūri įrengimo darbus.
Pastaruoju metu bentonitinis molis yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų požeminių automobilių saugyklų statyboms, nes su ja lengviausia dirbti ant drėgnų ir nelygių paviršių. Lietuvos klimatas nesudaro gerų sąlygų dirbti su bituminiais gaminiais, todėl hidroizoliacija „Voltex“ puikiausiai tinka dirbti net žiemą. Mechaninis medžiagos tvirtinimas prie paviršių ir šios sistemos elementų atsparumas šalčiui leidžia planuoti darbus, neatsižvelgiant į oro sąlygas.
Bentonitinio molio veikimo principas pagrįstas vandens ir molio reakcija, kurios metu brinkstantis molis didina tūrį ir taip susandarina hidroizoliacinio lakšto jungtis bei pažeidimus, apsaugodamas konstrukciją, net esant 70 m vandens stulpo slėgiui. Išbrinkęs molis po žeme išlieka plastiškas visą pastato eksploatavimo laiką. Tai natūrali medžiaga ir tyrimais nenustatyta jokių jos senėjimo požymių. Tvirtinamas „Voltex“ demblys prie paviršiaus neprilimpa visu plotu ir, esant konstrukcijos deformacijai bei pleišėjimui, neatsiranda medžiagos ribinių įtempių.
Horizontaliems paviršiams ir eksploatuojamiems stogams tinkamiausi gaminiai yra bentonitinio molio demblys „Swelltite“ ir purškiamoji poliurėjos danga „Tecnocoat“. „Swelltite“, kaip ir „Voltex“, pagamintas bentonitinio molio pagrindu, tačiau papildytas polimerais, kurie padaro jį efektyvesnį trūkinėjant gelžbetoninei arba surenkamajai konstrukcijai. Atsiradusius trūkius brinkstantis molis užpildo net tada, kai medžiaga pirmą kartą sušlampa po labai ilgo laiko nuo įrengimo.
Poliurėja „Tecnocoat“ – gana nauja medžiaga, tačiau labai greitai skinasi kelią konstrukcijų apsaugos ir hidroizoliavimo srityje. Jos savybės, tokios kaip didelis pailgėjimas tempiant (daugiau nei 350 %) ir didelis cheminis bei temperatūrinis atsparumas (nuo –40 iki +180 °C) leidžia dengti ir pačių sudėtingiausių konstrukcijų paviršius. Šiai medžiagai pagal ETA sertifikatą numatomas 25 metų naudojimo laikas, nors kitoms medžiagoms gamintojai dažniausiai suteikia 10 metų garantiją.
