Antrą metus iš eilės Rusijos piliečiams išduotų Šengeno vizų skaičius augo, o 11 Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į ES vadovus oficialiu laišku. Reikalavimas aiškus: vienodos taisyklės visoms Šengeno zonos narėms arba visiškas turistinių vizų blokavimas rusams.
Laiškas ES vadovams: kas pasirašė ir ko reikalauja
Laišką ES užsienio politikos vadovei Kajai Kallas ir migracijos komisarui Magnusui Brunneriui, kaip pranešė Euobserver, pasirašė 11 valstybių: Lenkija, Čekija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija, Danija, taip pat ne ES narės Norvegija ir Islandija. Geografine prasme tai apima ir Baltijos bei Šiaurės Europos valstybių branduolį, kurio šalys tiesiogiai pajunta karo Ukrainoje padarinius.
Signatarės kelia du konkrečius reikalavimus. Pirma, jos ragina neatidėliotinai atnaujinti ES Vizų kodeksą, kad visos valstybės narės taikytų vienodas taisykles. Antra, reikalaujama sukurti patikrinimo mechanizmą, kuris visiškai užblokuotų patekimą į Šengeno zoną asmenims, turintiems dabartinių arba ankstesnių karinių ryšių su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Centrinis laiško argumentas susijęs su vadinamuoju „vizų apsipirkinėjimu". Šiuo terminu apibūdinama praktika, kai rusų turistai, gavę atsisakymą vienoje Šengeno šalyje, prašymą pateikia kitoje, kur tikisi palankesnio sprendimo. Signatarės laišku pabrėžia, kad tokia fragmentiška sistema griauna bet kokio suderinto atsako prasmę.
Laiške tiesiogiai teigiama: „Fragmentiškas požiūris kenkia mūsų bendriems pastangoms ir pažeidžia visos Šengeno erdvės vientisumą. Privalome užtikrinti, kad vienoje sienoje atsisakyta viza nebūtų lengvai gauta kitoje."
Šengeno kelionių zona šiuo metu apima 25 ES valstybes ir Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją bei Šveicariją, todėl bet kurios vienos šalies liberalesnė vizų politika tiesiogiai veikia visą erdvę.
Vizų skaičius auga: Italija, Prancūzija ir Ispanija išsiskiria
Duomenys rodo nuoseklų augimą. 2025 metais Rusijos piliečiams iš viso išduota 618 806 vizos, tai yra maždaug 14 procentų daugiau nei 2024-aisiais. Iš šio skaičiaus 477 878 buvo turistinės vizos, sudarančios 77 procentus visų rusams išduotų vizų.
Trys šalys išsiskiria skaičiais labiausiai. Italija 2025 metais dviejuose savo konsulatuose Rusijoje išdavė 161 121 Šengeno vizą, tai yra maždaug 27 000 daugiau nei 2023-aisiais. Prancūzija suteikė 156 547 vizas rusams, augimas siekė 26 procentus lyginant su ankstesniais metais. Ispanija išdavė 123 359 vizas, tai yra daugiau nei 11 000 viršijant 2024 metų rodiklį.
2022 metais ES sustabdė vizų lengvinimo susitarimą su Rusija ir įvedė sankcijas po visos apimties invazijos į Ukrainą. Po šių sprendimų rusų kelionių į Europą skaičius dramatiškai sumažėjo. Tačiau statistika rodo, kad laikui bėgant skaičiai vėl kyla, o ne vienoda šalių politika sudaro sąlygas šiam procesui tęstis.
Atmetimų skaičiai taip pat kinta. 2025 metais atmesta beveik 43 000 prašymų, mažiau nei 2024-aisiais, kai atsisakyta buvo apie 45 000. Ispanija atmetė apie 12 700 prašymų.
Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna nepaliko vietos interpretacijoms: „While Ukrainians are dying, Russians should not be vacationing on European beaches."
Signatarų kolektyviniame pareiškime skamba panaši gaida: „It is deeply troubling to witness increasing numbers of Russian tourists enjoying leisure travel on European beaches and in European resorts while missiles and drones continue to strike civilians and civilian infrastructure in Ukraine."
Reglamentavimo mozaika Europoje — pavyzdys iš kitos srities
Poker Guru redakcija, stebinti, kaip taisyklės ir leidimai skiriasi skirtingose Europos jurisdikcijose, atkreipia dėmesį, kad ta pati logika, kurią atskleidžia laiško autoriai kalbėdami apie „vizų apsipirkinėjimą", pasireiškia ir kitose srityse. Kai atskiros šalys taiko skirtingus standartus, susidaro sąlygos ieškoti palankiausios jurisdikcijos, nesvarbu, ar kalbama apie vizas, ar apie tai, kur žaisti online pokerį, nes nacionaliniai leidimai, o ne vien sienos, lemia, kas kur teisėta.
“A coherent and coordinated approach is essential not only for the credibility of our common foreign and security policy, but also for the effectiveness of the restrictive measures we have adopted.”
Šis stebėjimas nurodo esminį struktūrinį klausimą. Tol, kol kiekviena šalis savarankiškai nusprendžia, kokius standartus taikyti, sistemos vientisumas lieka pažeidžiamas nepriklausomai nuo to, apie kokią politikos sritį kalbama.
Komisija susiduria su augančiu spaudimu
Laiškas, adresuotas Kajai Kallas ir Magnusui Brunneriui, de facto kreipiasi į du galingiausius ES užsienio ir migracijos politikos formuotojus. Reikalavimas sukurti karinių ryšių patikrinimo mechanizmą yra precedento neturintis, nes tokia priemonė reikalautų tiek techninių išteklių, tiek politinės valios iš visų narių.
Signatarės pabrėžia: suderintas ir koordinuotas požiūris būtinas ne tik bendros užsienio bei saugumo politikos patikimumui, bet ir veiksmingam ribojamųjų priemonių taikymui. Tol, kol Europos Komisija nereaguoja konkrečiais pasiūlymais, Šengeno vizų išdavimo skirtumai tarp valstybių narių išlieka, o „vizų apsipirkinėjimo" galimybė niekur nedingsta.
