Europos Komisija penktadienį pažadėjo kitąmet siūlomoje Vizų kodekso peržiūroje įtvirtinti tikslinius ribojimus Rusijos piliečių Šengeno vizoms. Euronews praneša, kad šie pokyčiai vasaros sezonui įtakos neturės. Pasiūlymas gimė ne tuščioje vietoje: jį paskatino vienuolikos Europos valstybių kolektyvinis laiškas, kuriame kritikuojamas skirtingas vizų išdavimo praktikos taikymas skirtingose narėse.
Šalies lygmens taisyklės: ką reiškia, kad Briuselis nenustato visko vienodai
Loterijuguru redakcija ilgą laiką stebi, kaip įvairių sričių reguliavimas Europoje veikia ne vieningai iš centro, o suskilęs pagal valstybes nares. Vizų srities struktūra tą patį iliustruoja aiškiai: vizų išdavimas lieka individualių valstybių narių atsakomybė, o Briuselis vykdo tik viršnacionalinę priežiūrą. Tai reiškia, kad bendra ES politika nustato orientyrus, tačiau konkretus sprendimas priimamas kiekvienos šalies konsulatų lygyje.
Šio modelio pasekmės jau matomos praktikoje. 2025 metais visos Šengeno zonos šalys perėjo prie vienkartinių vizų rusams, atsisakydamos daugiakartinių, tačiau tai nereiškia, kad visos konsulinės procedūros tapo vienodos. Kaip ir loterijų reguliavimo atveju, kur kiekvienoje šalyje galioja savos taisyklės, keliautojai privalo tiksliai žinoti, kas konkrečioje valstybėje taikoma. Portalas Loteriju guru aiškiai išdėsto, kaip loterijų taisyklės skiriasi vienoje ar kitoje Europos valstybėje, ir būtent tokio pobūdžio šaliai būdinga specifika primena, kad keliautojas prieš kiekvieną kelionę turi pasitikrinti, kas jo laukia kertant konkrečios šalies sieną.
“Europos reguliavimo aplinka niekada nebuvo vienalytė. Vizų politika tai tik dar kartą patvirtina: bendroji kryptis nustatoma Briuselyje, o detalės gyvena kiekvienos šalies konsulatų praktikoje.”
Vienuolikos šalių laiškas: solidarumo stoka ir reikalavimas privalomų priemonių
Spaudimą Komisijai sukūrė koalicija, kurioje susibūrė vienuolika valstybių, vadovaujant Švedijai. Ją sudaro Čekija, Danija, Suomija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija ir Švedija. Verta paminėti, kad Islandija ir Norvegija nėra ES narės, tačiau priklauso Šengeno zonai.
Koalicijos laiške Komisijai suformuluota griežta kritika dėl skirtingo ES gairių taikymo valstybėse narėse.
“Nevienodas šių gairių įgyvendinimas valstybėse narėse palieka daug norimų rezultatų, nes jam trūksta ir solidarumo, ir nuoseklumo.”
Signatarų pozicija dar aiškesnė kalbant apie geopolitines pasekmes:
“Susiskaldymas silpnina mūsų svertą, kenkia visuomenės pasitikėjimui ir rizikuoja siųsti prieštaringus signalus tada, kai reikia aiškumo ir ryžto.”
Laiškas taip pat pateikia moralinį argumentą:
“Itin nerimą kelia tai, kad vis daugiau Rusijos turistų mėgaujasi poilsine kelione Europos paplūdimiuose ir kurortuose, kol raketų ir dronų smūgiai tebežeria Ukrainos civiliams ir civilinei infrastruktūrai.”
Koalicija pareikalavo, kad Komisija „kuo greičiau" pateiktų naujas „ribojančias ir privalomas" priemones, taip pat reguliariai teiktų statistinius duomenis apie Rusijos piliečiams išduodamas vizas.
Prancūzija, Italija, Ispanija: skaičiai, dėl kurių kilo debatai
Kodėl iš viso kalbama apie susiskaldymą? Atsakymą teikia statistika. 2025 metais Šengeno vizų Rusijos piliečiams visoje zonoje buvo išduota apie 500 000, palyginti su maždaug 4 milijonais per metus iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tai reikšmingas sumažėjimas. Tačiau šio skaičiaus viduje glūdi ryškūs skirtumai.
Prancūzija 2025 metais išdavė šiek tiek mažiau nei 180 000 Šengeno vizų Rusijos piliečiams ir taip tapo lyderė visoje ES. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei 2024 metais. Italija užėmė antrą vietą, išdavusi šiek tiek mažiau nei 160 000 vizų, nors šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais. Ispanija, trečia pagal išduotų vizų skaičių, išdavė šiek tiek mažiau nei 100 000 vizų ir išliko maždaug tame pačiame lygyje kaip ir ankstesniais metais.
Šie trys ES nariai kartu sudaro didelę viso bloko išduotų Rusijos vizų dalį, ir būtent tai vaizduojant kaip problemą suformulavo koalicijos laišką pasirašiusios šalys.
Komisijos atsakas, reforma kitąmet ir oponentų argumentai
Komisijos atstovas spaudai migracijos klausimais Markus Lammert penktadienio popietę atsakė į koalicijos laišką dviem pareiškimais. Pirmajame jis pranešė apie planuojamus pokyčius:
“Siūlysime įvesti tikslines ribojančias vizų priemones, siekiant dar labiau spręsti saugumo rizikas, kylančias dėl priešiškų trečiųjų šalių veiksmų.”
Antruoju pareiškimu Lammert gynė Komisijos iki šiol atliktą darbą:
“Rusijos piliečiams skirtų vizų išdavimo ribojimas nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 metais buvo vienas svarbiausių Komisijos prioritetų. Mes ėmėmės precedento neturinčių veiksmų ir tęsime juos toliau.”
Visa tai kontekstualizuoja konkreti detalė: pasiūlymas bus pateiktas tik kitąmet, Vizų kodekso peržiūros metu, o artėjančio vasaros sezono taisyklės lieka nepakitusios.
Tačiau ne visi sutinka, kad griežtesnės taisyklės būtinos. Oponentai teigia, kad vizų statistika tiesiog atspindi faktą: didesnės šalys priima ir nagrinėja daugiau paraiškų nei mažesnės. Be to, jie ginčija, kad kelionių leidimai iš esmės pakerta bendrą ES veiksmus prieš Maskvą.
Praktinė išvada keliautojams lieka ta pati. Vizų kodekso peržiūra ateis tik kitąmet, šią vasarą galioja dabartinės taisyklės, o kadangi reikalavimai toliau formuojami konsuliniu lygiu, keliautojai iki užsakydami bilietą privalo patikrinti, kas galioja konkrečioje šalyje, į kurią vykstama.
