Augintinis nesensta taip, kaip žmogus įsivaizduoja žiūrėdamas į kalendorių. Vieną dieną šuniukas dar kliūva už savo letenų, kitą – jau bando saugoti namus nuo dulkių siurblio. Katė, kuri kadaise lipdavo ant užuolaidų, po kelerių metų pradeda rinktis žemesnę palangę, bet vis dar žiūri į pasaulį karalienės žvilgsniu. Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo taisykles: vienu metu svarbiausia augimas ir imunitetas, kitu – svorio kontrolė, vėliau – sąnariai, dantys, vidaus ligų profilaktika ir namų aplinkos pritaikymas.
Pirmieji mėnesiai: kūnas auga greičiau nei įpročiai
Jauniklio laikotarpis yra intensyviausias sveikatos pamatas. Šuniukai ir kačiukai per trumpą laiką išgyvena milžiniškus pokyčius: keičiasi dantys, stiprėja kaulai, bręsta virškinimo sistema, formuojasi imunitetas. Šiuo metu svarbu ne tik „geras maistas“, bet ir tikslus maitinimas pagal amžių, veislės dydį, augimo tempą.
Per didelis kalorijų kiekis stambesnių veislių šuniukams gali tapti ne privalumu, o rizika sąnariams.
Pirmieji vizitai pas veterinarą neturėtų būti siejami tik su skiepais. Tai laikas aptarti parazitų kontrolę, burnos būklę, socializaciją, elgesį, sterilizacijos ar kastracijos planą. Šuniukas, graužiantis stalo koją, nebūtinai „gadina charakterį“ – jam gali keistis dantys, trūkti kramtymui tinkamų priemonių arba aiškios dienotvarkės. Kačiukas, medžiojantis žmogaus rankas, dažnai dar nemoka atskirti žaidimo nuo per stipraus kontakto.
Jaunas suaugęs gyvūnas: energija gali apgauti
Kai augintinis subręsta, šeimininkai dažnai atsipalaiduoja. Jis bėga, ėda, žaidžia, reikalauja dėmesio – vadinasi, sveikas. Tačiau būtent šiame etape dažnai prasideda įpročiai, kurie vėliau tampa problemomis: per dažni skanėstai, per mažai judėjimo, netinkamas pašaras, ignoruojama dantų priežiūra.
Katės šiame amžiuje gali atrodyti nepriklausomos, bet jų organizmas jautriai reaguoja į stresą, nutukimą ir vandens trūkumą. Šunims svarbu pritaikyti fizinį krūvį pagal veislę. Vienam reikia ilgų pasivaikščiojimų ir užduočių nosiai, kitam – trumpesnio, bet saugaus judėjimo, ypač jei veislė linkusi į kvėpavimo ar sąnarių problemas. Jaunas amžius nėra leidimas gyventi be profilaktikos – tai geriausias metas užkirsti kelią ligoms, kurios dar neturi matomų simptomų.
Brandos etapas: kai smulkmenos tampa diagnostikos pradžia
Brandus augintinis dažnai išlieka aktyvus, bet jo kūnas jau pradeda siųsti subtilesnius signalus. Šuo po miego keliasi lėčiau. Katė rečiau šoka ant aukštų baldų. Kailis praranda blizgesį. Burnos kvapas tampa aštresnis. Šeimininkas tai kartais pavadina amžiumi, nors priežastis gali būti dantų uždegimas, antsvoris, vidaus organų apkrova, hormonų disbalansas ar lėtinis skausmas.
Šioje stadijoje veterinarijos klinika tampa ne tik vieta gydymui, bet ir sveikatos stebėsenos partneriu. Reguliarūs kraujo ir šlapimo tyrimai, svorio vertinimas, širdies, dantų, odos, ausų, sąnarių patikra padeda pamatyti tai, ko namuose nepastebi net labai rūpestingas žmogus. Kai kurios ligos ilgai slepiasi skaičiuose: inkstų, kepenų, skydliaukės ar cukraus apykaitos sutrikimai gali prasidėti dar prieš akivaizdžius elgesio pokyčius.
Senjoras: priežiūra tampa asmeniškesnė
Vyresnio amžiaus augintiniui reikia ne gailesčio, o tikslesnio kasdienybės pritaikymo. Senas šuo nenustoja būti smalsus, bet jo kūnas gali prašyti trumpesnių pasivaikščiojimų, minkštesnio guolio, šiltesnės vietos poilsiui. Vyresnė katė gali nebenorėti lipti į aukštą kraiko dėžę ne dėl kaprizų, o dėl klubų, stuburo ar letenų skausmo. Net dubenėlio vieta pradeda turėti reikšmę.
Senjoro priežiūroje verta stebėti ne vien ligos požymius, bet ir kasdienius įpročius:
- ar augintinis nepradėjo daugiau gerti arba dažniau šlapintis;
- ar svoris nekrenta, nors apetitas išliko toks pats;
- ar neatsirado naktinio neramumo, kosulio, dusimo, pasimetimo namuose;
- ar šuo arba katė nevengia šuolių, laiptų, prisilietimų;
- ar nepakito burnos kvapas, kailio būklė, tuštinimasis.
Kai kurių kačių pažintiniai pokyčiai primena žmonių senatvinį pasimetimą: jos gali kniaukti naktį, pamiršti įprastas vietas, keisti miego ritmą. Šunys taip pat gali patirti kognityvinės funkcijos silpnėjimą – atrodo, kad augintinis „užsisvajoja“, nors iš tiesų jam sunkiau orientuotis.
Kai pagalba namuose sumažina stresą
Ne kiekvienas gyvūnas lengvai pakelia kelionę. Maži jaunikliai bijo naujų garsų, jautrios katės patiria didelę įtampą transportavimo dėžėje, o senjorams kartais sunku lipti laiptais ar ilgiau sėdėti automobilyje. Tokiais atvejais veterinaras į namus gali būti labai praktiškas sprendimas.
Namų aplinkoje aiškiau matyti, kaip augintinis juda, kur ilsisi, kaip pasiekia maistą, ar neslysta ant grindų, ar jo guolis nėra per aukštai. Kartais sveikatos priežiūra prasideda ne nuo vaistų, o nuo paprasto pakeitimo: žemesnio kraiko dėžės krašto, kilimėlio ant slidžių grindų, ramesnio maitinimo kampo, tinkamesnio pašaro ar dažnesnių, bet trumpesnių pasivaikščiojimų. Augintinio poreikiai keičiasi visą gyvenimą, todėl geriausia priežiūra yra ta, kuri spėja keistis kartu su juo.
