Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis. Kitaip tariant, efektyvaus energijos vartojimo tikslas yra sumažinti energiją gaminant, eksploatuojant ar teikiant paslaugas. Pastatuose tai taikoma šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo energijai arba elektros energijai, kurią suvartoja pastate veikiantys įrenginiai. Energinis efektyvumas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų. Iki 2020 m. planuojama įgyvendinti „3x20“ klimato paketą ir 20 % pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

Efektyvios energijos pastatai

Efektyvios energijos pastatais vadinami objektai, suvartojantys mažiau energijos negu standartiniai. Iš tokių pastatų minėtini energiją taupantys pastatai, beveik nulinės energijos sąnaudų pastatai arba pasyvūs namai. Energiją taupantis pastatas – tai pastatas, kurio šildymo ir vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo bei apšvietimo energijos poreikis yra mažesnis negu standartinio pastato, pastatyto pagal minimalius techninių sąlygų reikalavimus. Tokių pastatų energijos poreikis svyruoja nuo 50 iki 75 kWh/m2 per metus. Beveik nulinės energijos sąnaudų pastatas (angl. Near Zero Energy Building) – tai pastatas, kurio šildymo ir vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo bei apšvietimo energijos poreikis yra mažesnis negu 50 kWh/m2 per metus. Pagal Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo naująją redakciją nuo 2020 metų visi naujai statomi pastatai turės būti beveik nulinės energijos.

Pasyvus namas – tai objektas, kurio šildymo energijos poreikis yra mažesnis negu 15 kWh/m2 per metus.

„TRIAS ENERGETICA“

Siekiant mažinti energijos poreikį, efektyvios energijos pastatams sudarytas „TRIAS ENERGETICA“ modelis. Jis apibrėžia pastatų projektavimo, eksploatavimo ir modernizavimo taisykles.

Kiek galima sutaupyti mažų energijos sąnaudų namų statybos atveju?

Sutaupykite 70-90% savo išlaidų už šildymą ir pagerinkite patalpų mikroklimatą. Mažų energijos sąnaudų namas yra puikiai patikrintas ateities namas. Gera šiluminė izoliacija, siekianti 50 cm, ir efektyviai energiją naudojanti vėdinimo sistema padeda išvengti bemiegių naktų, kylant energijos kainoms. Minimalūs energijos nuostoliai, nemokama pasyvi saulės energija, kūno šiluma ir prietaisų skleidžiama šilumą leidžia suformuoti svarbų nieko nekainuojantį „radiatorių“. Toks energijos taupymo būdas ne tik kompensuoja maždaug 5-15 % papildomas investicijas. Lyginant su standartiniu nauju namu Vokietijoje, 120 m² mažų energijos sąnaudų namas gali per visą savo gyvavimo laikotarpį - 100 metų – padėti sutaupyti maždaug 660 000 kWh vien už šildymą.

Jūs galite pajusti skirtumą

Daugelis politikų, priimančių sprendimus, pritaria energijos taupymo pastatuose idėjai. Tai yra būtina ir techniškai įmanoma. Nepaisant to, kur kas daugiau dar galėtų būti padaryta, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą mūsų pastatuose. Gerokai per daug žmonių klaidingai mano, kad investuoti į energijos taupymą yra labai brangu. Tiesa yra ta, kad energijos švaistymas nėra pigus - jis kainuoja milijardus eurų ir dolerių, milijardus oro teršalų tonų. Šiandien jau yra įmanoma statyti naujus namus, kurių šildymui reiktų 70% mažiau energijos nei reikalauja griežčiausi Europos reikalavimai. Šių gerai apšiltintų namų vidaus klimatas yra geresnis. Per visą namo eksploatavimo laikotarpį sutaupytos energijos išlaidos žymiai viršija nedidelę investiciją į energijos vartojimo efektyvumą.

Didžiausią potencialą turi seni pastatai

Nauji pastatai daro ilgalaikį poveikį ekonomiškumui ir aplinkai, tačiau jie sudaro tik dalelę visų pastatų. Didžiausiais energijos nuostoliais pasižymi mūsų seniau statyti pastatai. Daugelio senų pastatų atveju, sąskaita už šildymą gali būti lengvai sumažinta. Jeigu panaudojama energijos vartojimo efektyvumą didinanti technologija, energijos sąnaudas galima sumažinti net iki 88%. Šie atnaujinti namai šildymui gali sunaudoti mažiau energijos nei naujausi namai, atitinkantys minimalius Europos griežčiausių energijos reglamentų reikalavimus.

Atliekant renovaciją pastatai turi būti šiltinami

Jau pastatytuose namuose glūdi didžiulis pelningo energijos taupymo potencialas. Kaip šis potencialas gali būti rentabiliai realizuotas? Pigiausias būdas yra išnaudoti modernizacijos projektų privalumą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą kiekvieną kartą, kai pastatas yra renovuojamas. Pasirūpinti papildoma šilumos izoliacija, kai susidevėjęs stogas ar fasadas yra vienaip ar kitaip renovuojami, yra santykinai pigiau. Daugelis pastatų gali būti atnaujinami kas 30 metų, ar 3-4 kartus per jų gyvavimo laikotarpį. Jeigu energijos vartojimo efektyvumas nėra pagerinamas atnaujinimo metu, praleidžiama puiki galimybė sutaupyti.

Pinigų ir energijos taupymas bei CO2 mažinimas

Jeigu pastatai, kurie yra atnaujinami taip pat būtų pritaikyti taip, kad atitiktų dabartinius energijos vartojimo standartus, būtų galima sutaupyti 102 milijardus eurų energijos išlaidų sąskaita vien tik 15 pirmųjų ES narių. Tai daugiau nei dvigubai viršija kapitalo sąnaudas, investuojant į energijos vartojimo efektyvumą. Ecofys duomenimis, užbaigus renovacijos ciklą, galėtų būti sumažinamas ir CO2 išmetimas - beveik 400 mln. tonų kasmet. Be to, padidėtų šiluminis komfortas ir būtų sukurta maždaug 300 000 darbo vietų.

ES direktyva dėl pastatų energinio naudingumo

Nuo 2006 m. sausio, ES direktyva „Energy Performance of Building Directive (EPBD)“ dėl pastatų energinio naudingumo reikalauja, kad didesni nei 1000 m² pastatai, kurie yra kapitališkai renovuojami, taip pat būtų modernizuoti ir taip, kad atitiktų dabartinius energijos suvartojimo standartus. Vis dėlto daugelis pastatų yra daug mažesni, todėl direktyva neišnaudoja didelio taupymo potencialo. Tačiau šalys, tokios kaip Vokietija, Švedija, JK, Norvegija ir Danija yra tarp pirmųjų, numačiusių privalomą energijos vartojimo efektyvumo modernizavimą visiems pastatams.

Energijos ištekliai

Ar sąskaita už vėdinimą verčia Jus „prakaituoti“?

Energijos vartojimo pastatų apšildymui efektyvumas jau kelis dešimtmečius yra įtrauktas į politikų dienotvarkę daugelyje šalių, kur šaltas klimatas lemia dideles šildymo išlaidas. Daugelis karšto klimato šalių dar tik pradeda suprasti, kokią naštą uždeda prastai pastatytų pastatų vėdinimas. Oro kondicionavimo kainos sparčiai auga bei tampa našta tiek elektros tinklams, tiek ir privačių asmenų kišenėms, tiek ir valstybei.

Prasta izoliacija karšto klimato šalyse

Šiandien Pietinės Europos šalyse izoliacijos standartai yra patys prasčiausi, lyginant su visa Europa. Besivystančiose šalyse, kur gerovės augimas ir oro kondicionavimas yra persipynę, ši problema yra dar opesnė. Pavyzdžiui, Malaizijoje energiją stipriai subsidijuoja valstybė. Taigi, sparčiai augančios oro kondicionavimo kainos gali pakenkti valstybės biudžetams. Iki šiol statybos taisyklėse nebuvo numatyti jokie šiluminės izoliacijos reikalavimai.

„Karšta dėžė“

Saulėtomis dienomis, tai, kad stogas įkaista iki 70°C temperatūros nėra neįprasta. Jeigu nėra izoliacijos, plūstantis karštis gali prasiskverbti į pastatą ir paversti jį „karšta dėže“, kur žmonėms tampa nepatogu dirbti, gyventi ar miegoti. Metinis energijos suvartojimas standartiniuose naujuose biurų pastatuose Malaizijoje ir Azijos regione yra 200-300 kWh elektros kiekvienam kv. m. Tai yra lygu maždaug 60-90 litrų pirminės energijos naftos ekvivalentų, o tai yra kur kas daugiau, nei suvartojama šaltesnio klimato Šiaurės Europoje.

Greitas atsipirkimas

Toks energijos eikvojimas gali būti sumažintas beveik 50%, pasirūpinus ir nedideliu stogo ir fasado šilumos izoliacijos kiekiu kartu su apsauga nuo saulės. Vietoje intensyvaus ir brangaus oro vėdinimo, tuomet gali būti naudojamas mažesnis modelis su atitinkamai mažesne sąskaita už energiją. Ši investicija dažnai atsiperka greičiau nei per 2 metus.

Siekiant išvengti nemalonių sąskaitų už vėdinimą

Poreikis vėdinti vienbutį namą Pietų Europoje gali būti sumažintas maždaug 85%, panaudojus optimalią šiltinimo strategiją: stogo ir fasado šilumos izoliaciją, gerus langus ir energiją efektyviai naudojančius prietaisus, skleidžiančius minimalų šilumos kiekį. Diskomforto valandų skaičius (kuomet temperatūra viršija +26°C) bus sumažintas per pusę. Jeigu namas naudojamas 100 metų, bus sutaupyta daugiau nei 150 000 kWh, 29 tonos CO2 ir 49 000 diskomforto valandų. Šiandien Pietinės Europos apšiltinimo standartai yra prasčiausi visoje Europoje.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje

Statomų ar ką tik naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Šis reikalavimas bus lengvai įvykdomas, jei projektuojant numatysite ir statant panaudosite tinkamo storio efektyvias termoizoliacines medžiagas visuose pastato atitvarose.

Gyvenamųjų pastatų atitvarų norminės šiluminės varžos R = d/λ:

> 5,0 (m²K/W) sienoms;

> 4,0 (m²K/W) grindims ir perdangoms virš nešildomų rūsių (pogrindžių);

> 6,25 (m²K/W) stogams bei perdangoms, kurios ribojasi su išore.

Normines šilumines varžas atitinkančių termoizoliacinių medžiagų storiai gyvenamųjų pastatų atitvaruose: