ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – retrovirusas, priklausantis lentivirusų šeimai (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. Šis virusas mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).

ŽIV sukelia AIDS. Virusas puola leukocitą, jį silpnindamas ir neleisdamas gerai atlikti savo darbo ŽIV „įsileidžia“ bakterijas ir virusus kartu su jų sukeliamomis ligomis, įskaitant ir AIDS į nusilpusį žmogaus organizmą.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1 ir 1986 m. – antrasis ŽIV-2.

Europoje, JAV ir Centrinėje Amerikoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, liga greičiau progresuoja iki AIDS, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

ŽIV rūšių palyginimas

Rūšis	Virulentiškumas (viruso gebėjimas, esant tam tikroms sąlygoms, sukelti ligą šeimininko organizme)	Užkrečiamumas	Paplitimas	Kilmė
ŽIV-1	Aukštas	Aukštas	Pasaulinis	Paprastoji šimpanzė
ŽIV-2	Žemas	Žemas	Vakarų Afrika	Suodžių mangabė beždžionė

ŽIV daromas poveikis žmogaus organizmui iki galo neištirtas, tačiau kaip virusas yra labiausiai ištirtas virusas pasaulyje.

T-limfocitai (arba kitaip vadinama T-ląstelės) savo apvalkalėlyje turi receptorių (CD4), kurie atpažįsta į organizmą patekusius mikroorganizmus (pvz., žmogaus imunodeficito virusą). CD4 receptorius turintys limfocitai dar vadinami CD4 ląstelėmis ar T-helperiais. Patekęs į žmogaus organizmą, ŽIV užkrečia CD4+ limfocitus, makrofagus ir kai kurias kitų tipų ląsteles. Ląstelių viduje virusas pradeda aktyviai daugintis, tuo pačiu pažeisdamas ląstelę, kuri vėliau žūva. Iš ląstelės išplitę virusai vėl įsiterpia į naujas ląsteles ir ciklas kartojasi. Palaipsniui CD4+ limfocitų kiekis sumažėja tiek, kad žmogaus organizmas nebegali priešintis pačioms paprasčiausioms infekcijoms, kurios visiškai nepavojingos ar mažai pavojingos sveikiems žmonėms su normalia imunine sistema. Kai šios ląstelės žūva, silpsta infekuoto žmogaus imuninė sistema ir padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis ar tam tikromis vėžio rūšimis.

Be to, CD4 ląstelių skaičius yra vienas iš žmogaus imuninės sistemos stiprumo (imuninio statuso)  rodiklių. Kai ŽIV ima naikinti CD4 ląsteles, infekuoto žmogaus imuninė sistema silpsta. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo labiau ŽIV infekcija yra pažengusi, t. y. ŽIV infekcijai progresuojant CD4 ląstelių skaičius mažėja. Jei nustatoma mažiau nei 200 CD4 ląstelių, tada padidėja rizika susirgti gyvybei pavojingomis oportunistinėmis ligomis.

Viruso koncentracija – tai ŽIV kopijų kiekis kraujyje. Kaip ir CD4 ląstelių skaičiaus nustatymas, viruso koncentracijos (matuojamas ŽIV RNR kiekis) nustatymas yra labai svarbus ŽIV ligos stadijai identifikuoti ir numatyti jos eigą.

ŽIV viruso plitimas

Žmogaus imunodeficito virusas perduodamas per kraują, spermą bei makšties, gimdos kaklelio išskyras. ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia.

Yra žinomi trys ŽIV viruso perdavimo keliai:

• Lytinis kelias:
• heteroseksualių lytinių santykių metu (varpa makštyje), kai nenaudojama prezervatyvo;
• homoseksualių lytinių santykių metu (varpa išeinamoje angoje), kai nenaudojama prezervatyvo;
• oralinių lytinių santykių metu (liečiant burna lyties organus).
• Per kraują:
• perpylus užkrėstą kraują;
• transplantuojant užkrėstus organus;
• kontaktuojant su krauju, kraujo produktais;
• naudojant užkrėstus švirkštus, adatas, kitus instrumentus;
• darant tatuiruotes.
• Perinatalinis (iš motinos – vaikui): prieš gimdymą, gimdymo metu arba tuoj po gimdymo.

Užsikrėtimo ŽIV tikimybė per lytinius santykius didėja jei: vienas iš partnerių užsikrėtęs ar serga kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidioze, lytiniu herpes, sifiliu, gonorėja ir kt.); santykiaujama menstruacijų metu; vieno iš partnerių gleivinė (lytinių organų, išeinamosios angos ar burnos) yra mechaniškai pažeista; santykiai prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išžaginimo atvejais); santykiaujama pirmą kartą; vienas iš partnerių yra arba ūmioje ŽIV infekcijos arba AIDS stadijoje.

Siekiant išvengti parenteriniu (kraujo keliu) perduodamo ŽIV, rekomenduojama: nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. Perpylus užkrėsto kraujo recipientams, prognozuojama infekcijos perdavimo tikimybė siekia 90–100 proc. Visi tatuiravimo, auskarų vėrimo, elektrolizės, akupunktūros procedūroms naudojami reikmenys privalo būti vienkartiniai, o panaudoti tinkamai utilizuojami.

ŽIV neplinta:

• Oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, bučiuojantis).
• Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu (per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą).
• Per vabzdžių įkandimus (ŽIV neplatina uodai ir erkės).

Lietuvos AIDS centro duomenimis:

• 20 % santykių su asmeniu ką tik užsikrėtusiu ŽIV baigiasi ŽIV perdavimu.
• ŽIV perdavimo rizika iš vyro moteriai 20 kartų didesnė analinių santykių metu, nei santykiaujant vaginaliai.
• Apipjaustyti vyrai turi 8 kartus mažesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV, nei neapipjaustyti.
• Heteroseksualių santykių metu labiau pažeidžiamos yra moterys.

ŽIV atsparumas aplinkos faktoriams

ŽIV priklauso nepatvariems virusams.

Ekstraląstelinis (laisvas) ŽIV virusas, esantis skystoje audinių kultūroje, gali išsilaikyti iki 15 parų kambario temperatūroje (20–22 oC) ir iki 11 parų 37 oC temperatūroje. Išdžiūvusio kraujo liekanose kambario temperatūroje virusas išlieka gyvybingas apie 7 dienas.

Intraląstelinis (esantis ląstelėje) ŽIV išsilaiko aplinkoje tik vieną parą. Optimaliausias ŽIV viruso biologiniam aktyvumui pH yra 7,0–8,0, o didinant ar mažinant aplinkos pH, ŽIV aktyvumas labai sumažėja.

ŽIV greit žūva virinamas (100C temperatūroje iš karto, 56 o C temperatūroje per 20 min.), paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi ir šarmu, balinamosiomis, dezinfekuojamosiomis medžiagomis (0,5 proc. natrio hipochlorito ir 0,5 proc. gliutaraldehido tirpaluose žūva per 1 minutę; 1 proc. chloramino tirpale – per 5 minutes; 50–70 % etilo alkoholyje – per 10 minučių).

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV gali išgyventi švirkštuose iki keturių savaičių, po to kaip infekuotas kraujas buvo įsiurbtas ir paskui išplautas.

Negali ilgai išgyventi jūros vandenyje palyginus su kitais virusais.

_ŽIV tyrimai

Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV (netiesioginis diagnostinis metodas) arba nustatomas ŽIV (tiesioginis diagnostinis metodas). Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6–8 savaites po užsikrėtimo.

Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas.

Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors prieš mirtį gali būti ir neigiami.

Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento. Asmenį su teigiamu ŽIV stebi medikas specialistas ir kas 3 ar 6 mėnesius kviečia pasitikrinti.

Paveiksle pavaizduoti virusai (žalios spalvos) apgaubiantys limfocitą.

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), kurie kontroliuoja (įspėjant ar stabdant) infekcijas. ŽIV sukelia ligą, kuri turi stadijas.

AIDS – įgytas (akvizitinis) imuniteto nepakankamumo sindromas (angl. Acguired Immune Deficiency Syndrome) nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija.

Prakaitavimas yra ankstyvas ŽIV požymis. Daugelis žmonių nežino, kad šia liga serga metų metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 60 proc. visų registruotų ŽIV atvejų Lietuvoje, ŽIV užsikrėtė per narkotikų vartojimą.

Jei netaikomas joks gydymas, maždaug vienas iš septynių žindomų užsikrėtusių ŽIV motinų kūdikių yra užkrečiamas virusu.

Jei įtariate jog Jūsų vaikas ar kitas artimas žmogus gali vartoti narkotikus, tą patvirtinti arba paneigti gali narkotinių medžiagų pėdsakų aptikimo testai

„EUROMEDIKA“ siūlo įvairius greitos diagnostikos testus, skirtus profesionaliam naudojimui bei testus pritaikytus savarankiškam atlikimui. Nuo 2016 metų bendrovė pradėjo savo veiklą narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimo programoje. Narkotinių medžiagų pėdsakų aptikimo testai buvo įtraukti į mažmeninę prekybą vaistinėse.

Narkotinių medžiagų pėdsakų aptikimo testai „CUSPER“ suteikia galimybę aptikti net 21 narkotines medžiagas. „CUSPER“ – tai užpatentuota narkotinių medžiagų aptikimo technologija su pažangiomis cheminėmis medžiagomis, dėl kurių rezultatai yra patikimi ir tikslūs. Šie testai pritaikyti ne tik specialiųjų įstaigų patikrai, bet ir naminiam naudojimui. Yra galimybė užsisakyti netgi 27 „CUSPER“ testų rūšis su įvairiais parametrais, tokiais kaip Marihuana/Hašišas, LSD, rudas Heroinas, Amfetaminas, Kokainas, MDMA ir kitais. Šių testų pagalba prevencija ir profilaktika tapo dar paprastesnės ir lengvai prieinamos visiems – tiek fiziniams asmenims, tiek viešosioms įstaigoms.

ŽIV, AIDS simptomai

• Kūno masės mažėjimas.
• Raumenų skausmas.
• Sąnarių skausmas.
• Karščiavimas.
• Bendras silpnumas.
• Limfmazgių padidėjimas.
• Ryklės skausmas.
• Viduriavimas.
• Naktinis prakaitavimas.
• Bėrimas.
• Mieguistumas.

Lietuvoje gali būti apie 250–300 žmonių, kurie yra infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau to nežino, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovė, gydytoja Irma Čaplinskienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų. Iš jų – 118 vyrų ir 42 moterys. Tačiau maždaug 80 procentų žmonių gali išsivystyti į gripą panašūs simptomai, vadinami ūminiu retrovirusiniu sindromu, praėjus maždaug 2–6 savaitėms po viruso patekimo į organizmą.

Ankstyvieji ŽIV infekcijos simptomai gali būti šie:

• Karščiavimas.
• Šaltkrėtis.
• Sąnarių skausmas.
• Raumenų skausmas.
• Gerklės skausmas.
• Prakaitavimas, ypač naktį.
• Išsiplėtusios tonzilės.
• Raudonas bėrimas.
• Nuolatinis nuovargio jausmas.
• Silpnumas.
• Netyčinis svorio metimas.
• Pienligė.

Šie simptomai taip pat gali atsirasti dėl imuninės sistemos kovojant su daugelio rūšių virusais. Tačiau žmonės, patyrę kelis iš šių simptomų ir žinantys bet kokią priežastį, dėl kurios jiems galėjo kilti ŽIV per pastarąsias 6 savaites, turėtų atlikti testą.

Vėlyvosios stadijos ŽIV infekcija

Be vaistų ŽIV silpnina galimybes kovoti su infekcija. Asmuo tampa pažeidžiamas sunkių ligų. Ši stadija yra žinoma kaip AIDS.

Vėlyvos stadijos ŽIV infekcijos simptomai gali būti šie:

• Neryškus matymas.
• Viduriavimas, kuris paprastai yra nuolatinis arba lėtinis.
• Sausas kosulys.
• Daugiau nei 37 ° C karščiavimas, trunkantis kelias savaites.
• Naktinis prakaitavimas.
• Nuolatinis nuovargis.
• Dusulys.
• Patinusios tonzilės, trunkančios kelias savaites.
• Netyčinis svorio metimas.
• Baltos dėmės ant liežuvio ar burnos.

Oportunistinės infekcijos

Gydymas ŽIV šiais laikais dažnai yra pakankamai efektyvus, tad daugelį infekcijų pavyksta sustabdyti. Sumažindamas imuninės sistemos veiklą, vėlyvosios stadijos ŽIV sumažina organizmo galimybes kovoti su įvairiomis infekcijomis, ligomis ir vėžiu. Infekcijos, sukėlusios minimalias sveikatos problemas arba visiškai nesusijusios iki AIDS išsivystymo, gali sukelti rimtą pavojų sveikatai, kai būklė silpnina imuninę sistemą. Medicinos specialistai tai vadina oportunistinėmis infekcijomis (OI). Kai kuri nors iš šių infekcijų įvyks, gydytojas diagnozuos AIDS.

Jie apima:

Bronchų, trachėjos, stemplės ir plaučių kandidozė. Paprastai tai yra grybelinė infekcija, pasireiškianti odoje ir naguose. AIDS sergantiems žmonėms tai dažnai sukelia rimtų stemplės ir apatinių kvėpavimo takų problemų.

Invazinis gimdos kaklelio vėžys. Šios rūšies vėžys prasideda gimdos kaklelyje ir plinta į kitas kūno vietas. Reguliarūs patikrinimai pas onkologą gali padėti išvengti vėžio ar apriboti jo plitimą.

Kokcidioidomikozė. Ligą sukelia Coccidioides immitis. Ligos pasireiškimas priklauso nuo ligonio imuninės būklės. Daugumai užsikrėtusiųjų klinikinių simptomų nebūna arba jie būna menki ir nespecifiški (kosulys, karščiavimas, nemalonūs pojūčiai krūtinėje, nuovargis). Jie pasireiškia maždaug per 3 savaitės nuo grybelio įkvėpimo. Krūtinės ląstos rentgenogramose ar kompiuterinėse tomogramose kokcidioidomikozė dažniausiai pasireiškia periferiniu dariniu.

Kriptokokozė. Cryptococcus neoformans yra grybelis, atsirandantis bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jis randamas į plaučiuose, kur sukelia pneumoniją, arba smegenyse, sukeldamas patinimą.

Kriptosporidiozė. Pirmuonių parazitas Cryptosporidium sukelia šią infekciją, kuri sukelia stiprų pilvo spazmą ir vandeningą viduriavimą. Su sergančio žmogaus ar gyvūno išmatomis jis patenka į aplinką. Šie parazitai paplitę visame pasaulyje. JAV kasmet užregistruojama apie 748 tūkst. šios ligos atvejų, Lietuvoje – 2-4 atvejai per metus.

Su ŽIV susijusi encefalopatija. Ūminė arba lėtinė ŽIV infekcija gali sukelti šį smegenų sutrikimą. Nors gydytojai nevisiškai supranta priežastį, jie mano, kad tai galima susieti su smegenų uždegimu po infekcijos.

Herpes simplex (HSV). Šis virusas, paprastai perduodamas lytiškai ar perduodamas gimdant, yra labai dažnas, tačiau stiprią imuninę sistemą turintiems žmonės retai sukelia sveikatos problemų. Tačiau jis gali vėl suaktyvėti ŽIV sergantiems žmonėms, sukeldamas skausmingas peršalimo žaizdas aplink burną ir opas ant lytinių organų ir išangės. Opos, o ne herpeso diagnozė yra AIDS rodiklis. Pirminė infekcija besimptomė, vėliau išberia lūpas, veidą ar lytinius organus. Būdingas odos perštėjimas, skausmas arba niežulys prieš bėrimą, ligos eigoje iškyla 0,1–0,3 cm dydžio pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, kuris pamažu drumstėja, po 3–5 dienų pūslelės išdžiūsta ir virsta šašais, gali padidėti sritiniai limfmazgiai.

Histoplazmozė. Grybelis Histoplasma capsulatum sukelia ypač sunkius, į pneumoniją panašius simptomus žmonėms, sergantiems pažengusia ŽIV. Ši liga gali tapti progresuojančia išplitusia histoplazmoze ir paveikti organus, esančius už kvėpavimo sistemos ribų.

Lėtinė žarnyno izosporozė. Parazitas Isospora belli gali užkrėsti kūną per užterštą maistą ir vandenį, sukeldamas viduriavimą, karščiavimą, vėmimą, svorio metimą, galvos ir pilvo skausmus.

Kapoši sarkoma (KS). Kapoši sarkomos herpes virusas (KSHV), dar žinomas kaip žmogaus herpes virusas 8 (HHV-8), sukelia vėžį, kuris sukelia nenormalių kraujagyslių augimą bet kurioje kūno vietoje. Jei KS pasiekia organus, tokius kaip žarnos ar limfmazgiai, tai gali būti ypač pavojinga. KS atsiranda kaip kietos purpurinės arba rausvos dėmės ant odos paviršiaus. Jie gali būti plokšti arba iškilę.

Limfoma. Žmonės limfmazgių ir limfoidinių audinių vėžį vadina limfoma ir gali pasireikšti daugybė skirtingų tipų. Tačiau Hodžkino ir ne Hodžkino limfomos ryšiai yra susiję su ŽIV infekcija.

Tuberkuliozė (TB). Bakterija Mycobacterium tuberculosis sukelia šią ligą ir gali pernešti lašeliais, jei asmuo, turintis aktyvią bakterijų formą, čiaudėja, kosėja ar kalba. TB sukelia sunkią plaučių infekciją, taip pat svorio kritimą, karščiavimą ir nuovargį, taip pat gali užkrėsti smegenis, limfmazgius, kaulus ar inkstus.

Mikobakterijos, įskaitant Mycobacterium avium ir Mycobacterium kansasii. Šios bakterijos natūraliai atsiranda aplinkoje ir kelia mažai problemų žmonėms, turintiems pilnai funkcionuojančią imuninę sistemą. Tačiau jie gali plisti visame kūne ir sukelti gyvybei pavojingų sveikatos problemų žmonėms, sergantiems ŽIV, ypač vėlesniais jo etapais.

Pneumocystis jiroveci pneumonija (PJP). Grybelis, vadinamas Pneumocystis jirovecii, sukelia kvėpavimo takų dusulį, sausą kosulį ir karščiavimą žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema, įskaitant sergančius ŽIV.
Pasikartojanti pneumonija: daugybė įvairių infekcijų gali sukelti pneumoniją, tačiau bakterija, vadinama Streptococcus pneumoniae, yra viena pavojingiausių jos priežasčių žmonėms, sergantiems ŽIV. Yra vakcinų nuo šios bakterijos, ir kiekvienas asmuo, užsikrėtęs ŽIV, turėtų būti paskiepytas nuo jos.

Pasikartojanti salmonelių septicemija. Šios rūšies bakterijos dažnai patenka į organizmą užterštu maistu ir vandeniu, cirkuliuoja visame kūne ir užvaldo imuninę sistemą, sukeldamos pykinimą, viduriavimą ir vėmimą.

Wasting sindromas. Atsiranda, kai žmogus nevalingai praranda 10 procentų raumenų masės per viduriavimą, silpnumą ar karščiavimą. Dalį svorio netekimo taip pat gali sudaryti riebalų nuostoliai.

Toksoplazmozė (tokso). Toxoplasma gondii yra parazitas, gyvenantis šiltakraujuose gyvūnuose, įskaitant kates ir graužikus, ir paliekantis kūną jų išmatose. Žmonės užkrečia įkvėpdami užterštas dulkes ar valgydami užterštą maistą, tačiau tai gali pasireikšti ir komercinėje mėsoje. T. gondii sukelia sunkią plaučių, tinklainės, širdies, kepenų, kasos, smegenų, sėklidžių ir storosios žarnos infekciją. Keisdami kačių kraiką, mūvėkite apsaugines pirštines ir po to kruopščiai nusiplaukite rankas.

ŽIV prevencija

OIN prevencija yra labai svarbi norint pailginti gyvenimo trukmę sergant ŽIV vėlyvąja stadija.

Asmuo, kuris gyvena su liga, be ŽIV viruso reguliavimo vaistų, privalo imtis atsargumo priemonių, įskaitant šiuos veiksmus:

• Dėvėti prezervatyvus, kad išvengtų kitų ligų.
• Skiepytis dėl galimų OI, bet prieš tai aptarti su savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoju.
• Apgalvoti kokie veiksniai jūs supančioje aplinkoje  gali sukelti OI, pvz., naminė katė gali būti toksoplazmozės šaltinis. Apribokite poveikį ir imkitės atsargumo priemonių, dėvėkite apsaugines pirštines keičiant kraiką.
• Vengti maisto produktų, kuriems gresia užteršimas, tokių kaip per mažai virti kiaušiniai, nepasterizuotos pieno ir vaisių sultys ar žalių sėklų daigai.
• Negerti vandens tiesiai iš ežero, upės arba iš čiaupo. Gerkite vandenį buteliuose arba naudokite vandens filtrus.
• Paklausti savo gydytojo dėl darbo, namų ir atostogų veiklos, kad sumažintumėte galimų OI poveikį.

Antibiotikai, priešgrybeliniai ar antiparazitiniai vaistai gali padėti gydyti OI.