Nugaros skausmas yra dažna priežastis, dėl kurios nebūname darbe ir stengiamės gydytis. Tai gali būti nepatogus ir varginantis procesas. Skausmas gali atsirasti dėl sužalojimo, fizinio aktyvumo ir kai kurių sveikatos sutrikimų. Nugaros skausmai gali paveikti bet kokio amžiaus žmones dėl skirtingų priežasčių. Senstant žmonėms didėja apatinės nugaros dalies skausmo tikimybė dėl tokių veiksnių kaip ankstesnis užsiėmimas ir degeneracinė disko liga.

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti susijęs su kaulėta juosmenine dalimi, diskais tarp slankstelių, raiščiais aplink stuburą ir diskais, nugaros smegenimis ir nervais, apatiniais nugaros raumenimis, pilvo ir dubens vidaus organais ir oda aplink juosmens sritį.

Skausmas viršutinėje nugaros dalyje gali atsirasti dėl aortos sutrikimų, auglių krūtinėje ir stuburo uždegimo.

Nugaros skausmo priežastys

Žmogaus nugarą sudaro sudėtinga raumenų, raiščių, sausgyslių, diskų ir kaulų struktūra, kurie kartu palaiko kūną ir leidžia mums judėti. Stuburo segmentai yra uždengti kremzlę primenančiomis trinkelėmis, vadinamomis diskais. Bet kurio iš šių komponentų problemos gali sukelti nugaros skausmą. Kai kuriais nugaros skausmo atvejais jo priežastis lieka neaiški. Žala gali atsirasti dėl įtampos, sveikatos būklės ir blogos laikysenos.

Nugaros skausmai dažniausiai atsiranda dėl tempimo, įtampos ar sužeidimo. Dažnos nugaros skausmo priežastys:

• Įtempti raumenys ar raiščiai.
• Raumenų spazmas.
• Raumenų įtempimas.
• Pažeisti diskai.
• Sužeidimai, lūžiai ar kritimai.

Veiksmai, kurie gali sukelti įtampą ar spazmus, yra šie:

• Kažką neteisingai pakeliama.
• Keliama tai, kas yra per sunku
• Daromi staigūs ir nepatogūs judesiai.

Struktūrinės problemos

Daugybė struktūrinių problemų taip pat gali sukelti nugaros skausmą.

Plyšę diskai. Kiekvienas stuburo slankstelis yra sušvelnintas diskais. Jei diskas plyš, bus dar didesnis spaudimas nervui, kuris išprovokuos nugaros skausmą.

Išsipūtę diskai. Panašiai kaip plyšę diskai, išsipūtęs diskas gali sukelti didesnį spaudimą nervui.

Išialgija. Aštrus ir duriantis skausmas, einantis per sėdmenis iki kojos galo, kyla dėl išsipūtusio ar išvaržos disko, spaudžiant nervą.

Artritas. Osteoartritas gali sukelti klubų, apatinės nugaros dalies ir kitų vietų sąnarių problemas. Kai kuriais atvejais susiaurėja erdvė aplink nugaros smegenis. Tai žinoma kaip stuburo stenozė.

Nenormalus stuburo išlinkimas. Jei stuburas išlenktas neįprastu būdu, gali atsirasti nugaros skausmas. Pavyzdys yra skoliozė, kurios metu stuburas išlenktas į šoną.

Osteoporozė. Kaulai, įskaitant stuburo slankstelius, tampa trapūs ir porėti, todėl kompresiniai lūžiai yra labiau tikėtini.

Inkstų problemos. Inkstų akmenys ar inkstų infekcija gali sukelti nugaros skausmą.

Judėjimas ir laikysena

Nugaros skausmas taip pat gali atsirasti dėl tam tikros kasdienės veiklos ar blogos laikysenos. Pavyzdžiui:

• Sukimasis.
• Kosulys ar čiaudulys.
• Raumenų įtempimas.
• Per didelis nugaros įtempimas.
• Nepatogiai ar ilgai trunkantis lenkimasis.
• Sunkių daiktų stūmimas, traukimas, kėlimas ar nešimas.
• Stovėjimas ar sėdėjimas ilgą laiką.
• Kaklo tempimas į priekį, pavyzdžiui, vairuojant ar naudojantis kompiuteriu.
• Ilgos vairavimo sesijos be pertraukos.
• Miegojimas ant čiužinio, kuris nepalaiko kūno ir stuburo formų.

Kitos priežastys:

Cauda equina sindromas. Stuburo nervų šaknelių pluoštas, atsirandantis dėl apatinio nugaros smegenų galo. Simptomai yra apatinės nugaros ir viršutinių sėdmenų skausmas, taip pat sėdmenų, lytinių organų ir šlaunų tirpimas. Kartais yra žarnyno ir šlapimo pūslės funkcijos sutrikimai.

Stuburo vėžys. Navikas ant stuburo prispausti nervą ir sukelti nugaros skausmą.

Stuburo infekcija. Karščiavimas ir šiluma nugaros srityje gali kilti dėl stuburo infekcijos.

Miego sutrikimai. Asmenys, turintys miego sutrikimų, labiau linkę į nugaros skausmus, palyginti su kitais.

Juostinė pūslelinė. Infekcija, galinti paveikti nervus, gali sukelti nugaros skausmą. Tai priklauso nuo to, kurie nervai yra paveikti.

Kitos infekcijos. Dubens organų uždegimo, šlapimo pūslės ar inkstų infekcijos taip pat gali sukelti nugaros skausmą.

Rizikos veiksniai

Šie veiksniai yra susiję su didesne nugaros skausmo išsivystymo rizika:

• Profesinė veikla.
• Nėštumas.
• Sėslus gyvenimo būdas.
• Prastas fizinis pasirengimas.
• Vyresnis amžius.
• Nutukimas ir viršsvoris.
• Rūkymas.
• Sunkus fizinis pratimas ar darbas, ypač jei jis padarytas neteisingai.
• Genetiniai veiksniai.
• Medicininės būklės, tokios kaip artritas ir vėžys.

Apatinės nugaros dalies skausmas taip pat labiau būdingas moterims nei vyrams, galbūt dėl hormoninių veiksnių. Stresas, nerimas ir nuotaikos sutrikimai irgi gali būti susiję su nugaros skausmais.

Simptomai

Pagrindinis simptomas yra bendras skausmas nugaroje ar tam tikroje nugaros dalyje, o kartais pereina ir iki sėdmenų bei kojų. Kai kurios nugaros problemos gali sukelti skausmą kitose kūno vietose, atsižvelgiant į paveiktus nervus.

Skausmas dažnai praeina negydant, tačiau jei jis atsiranda kartu su šiais simptomais, būtina nueiti pas gydytoją:

• Svorio kritimas.
• Karščiavimas.
• Uždegimas ar patinimas ant nugaros.
• Nuolatiniai nugaros skausmai, kai nepadeda gulėjimas ar ilsėjimasis.
• Skausmas einantis žemyn kojomis.
• Skausmas, kuris siekia žemiau kelių.
• Neseniai įvykęs susižalojimas, smūgis ar nugaros trauma.
• Šlapimo nelaikymas, sunkus šlapinimasis.
• Išmatų nelaikymas arba tuštinimosi kontrolės praradimas.
• Tirpimas aplink lytinius organus, išangę.
• Tirpimas aplink sėdmenis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jaučiate tirpimą ar dilgčiojimą ar turite nugaros skausmą:

• Jei poilsio metu negerėja.
• Po traumos ar kritimo.
• Jei jaučiamas tirpimas kojose.
• Jei jaučiamas silpnumas.
• Jei karščiuojate.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas.

Diagnozė

Paprastai gydytojas galės diagnozuoti nugaros skausmus, paklausęs apie simptomus ir atlikęs fizinę apžiūrą. Rentgeno, MRT arba kompiuterinė tomografija gali suteikti informacijos apie minkštųjų audinių būklę nugaroje.
Rentgeno spinduliai gali parodyti kaulų sulyginimą ir aptikti artrito ar sulaužytų kaulų požymius, tačiau jie gali neatskleisti raumenų, nugaros smegenų, nervų ar diskų pažeidimų.

MRT ar kompiuterio tomografija gali atskleisti išvaržų diskus ar audinių, sausgyslių, nervų, raiščių, kraujagyslių, raumenų ir kaulų problemas.

Kaulų skenavimas gali aptikti kaulų navikus ar kompresinius lūžius, kuriuos sukelia osteoporozė. Į veną suleidžiama radioaktyvioji medžiaga arba atsekamoji medžiaga. Markeris kaupiasi kauluose ir specialia kamera padeda gydytojui nustatyti kaulų problemas.

Elektromiografija arba EMG matuoja nervinius elektrinius impulsus, reaguodami į raumenis. Tai gali patvirtinti nervo suspaudimą, kuris gali atsirasti išvaržos disko ar stuburo stenozės metu. Jei įtariama infekcija, gydytojas taip pat gali nurodyti atlikti kraujo tyrimą.

Kiti diagnozės tipai

Chiropraktikas diagnozuos liečiant, palpuojant bei apžiūrint. Chiropraktika yra sveikatos priežiūros sritis, kuri rūpinasi kūno struktūra, dažniausiai stuburo būkle ir jo funkcionavimu.  Chiropraktikai naudoja įvairius gydymo metodus, kurie yra nukreipti į nugaros ar kitų reikalingų kūno dalių korekciją. Chiropraktikas taip pat gali norėti pamatyti vaizdų nuskaitymo rezultatus, kraujo ir šlapimo tyrimus.

Osteopatas taip pat diagnozuos atliekant palpaciją ir apžiūrint. Osteopatija apima lėtą ir ritminį tempimą, vadinamą mobilizavimu, spaudimu ar netiesiogine technika bei manipuliacijomis sąnariais ir raumenimis.

Kineziterapeutas sutelkia dėmesį į sąnarių ir kūno minkštųjų audinių problemų diagnozę.

Lėtinis ar ūmus skausmas?

Nugaros skausmai skirstomi į dvi rūšis:

Ūmus skausmas prasideda staiga ir trunka iki 6 savaičių.

Lėtinis ar ilgalaikis skausmas vystosi ilgesnį laiką, trunka ilgiau nei 3 mėnesius ir sukelia nuolatines problemas. Jei žmogus kartais patiria stipresnį skausmą ir gana nuolatinį lengvą nugaros skausmą, gydytojui gali būti sunku nustatyti, ar jis neturi ūmaus ar lėtinio nugaros skausmo.

Nugaros skausmų gydymas

Nugaros skausmai dažniausiai išnyksta naudojant poilsio ir gydymosi namuose priemones, tačiau kartais būtinas medikamentinis gydymas.

Procedūros namuose

Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, gali palengvinti diskomfortą. Jei skausmingą vietą uždėsite karštu kompresu ar ledo paketu, skausmas taip pat gali sumažėti.

Poilsis nuo įtemptos veiklos gali padėti, tačiau judėjimas palengvins sustingimą, sumažins skausmą ir neleis raumenims susilpnėti.

Medicininis nugaros skausmų gydymas

Jei gydymas namuose nepalengvina nugaros skausmų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus, fizinę terapiją ar abu kartu.

Vaistai. Nugaros skausmas, kuris netinkamai reaguoja į įprastus skausmą malšinančius vaistus, gali priversti mus reikalauti recepto NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo). Kodeinas arba hidrokodonas, kurie yra narkotinės medžiagos, gali būti skiriami trumpam laikotarpiui. Tai reikalauja atidaus gydytojo stebėjimo. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami raumenis atpalaiduojantys vaistai. Gali būti paskirti antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, tačiau jų veiksmingumas yra tiriamas ir įrodymai yra prieštaringi.

Kineziterapija. Šilumos, ledo, ultragarso ir elektrinės stimuliacijos taikymas, taip pat kai kurie raumenų atpalaidavimo metodai nugaros raumenims ir minkštiesiems audiniams gali palengvinti skausmą. Skausmui sumažėjus, kineziterapeutas gali atlikti keletą nugaros ir pilvo raumenų lankstumo ir jėgos pratimų. Padėti gali ir laikysenos gerinimo metodai. Pacientas bus skatinamas reguliariai praktikuoti techniką, net kai skausmas praeis, kad būtų išvengta nugaros skausmo pasikartojimo.

Kortizono injekcijos. Jei kitos galimybės nėra veiksmingos, jas galima sušvirkšti į epidurinę erdvę, aplink nugaros smegenis. Kortizonas yra priešuždegiminis vaistas. Tai padeda sumažinti uždegimą aplink nervų šaknis. Injekcijos taip pat gali būti naudojamos numalšinti sritis, kurios, kaip manoma, sukelia skausmą.

Botoksas. Manoma, kad kai kurių ankstyvųjų tyrimų duomenimis, botoksas (botulizmo toksinas) sumažina skausmą, paralyžiuodamas patemptus raumenis. Šios injekcijos yra veiksmingos maždaug nuo 3 iki 4 mėnesių.
Vilkimas: Sriegiai ir svarmenys naudojami nugarai ištempti. Dėl to išvaržos diskas gali grįžti į savo vietą. Tai taip pat gali palengvinti skausmą, tačiau tik tuo metu, kai taikoma trauka.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT gali padėti valdyti lėtinį nugaros skausmą skatindamas naujus mąstymo būdus. Tai gali būti atsipalaidavimo būdai ir pozityvaus požiūrio palaikymo būdai. Tyrimais nustatyta, kad pacientai, sergantys CBT, linkę tapti aktyvesni ir mankštintis, todėl mažesnė nugaros skausmo pasikartojimo rizika.

Papildomos terapijos

Papildomas gydymas gali būti naudojamas kartu su įprastiniais gydymo būdais arba atskirai. Chiropraktika, osteopatija, shiatsu ir akupunktūra gali padėti palengvinti nugaros skausmus, taip pat paskatinti pacientą jaustis atsipalaidavusiam.

Osteopatas specializuojasi skeleto ir raumenų gydyme.

Chiropraktikas gydo sąnarių, raumenų ir kaulų problemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas stuburui.

Shiatsu, taip pat žinomas kaip pirštų spaudimo terapija, yra masažo rūšis, kai kūnas spaudžiamas išilgai energijos linijų. Šitsu terapeutas spaudžia pirštus, nykščius ir alkūnes.

Akupunktūra kilusi iš Kinijos. Tai susideda iš smulkių adatų ir konkrečių taškų aktyvavimo į kūną. Akupunktūra gali padėti kūnui išlaisvinti natūralius skausmą malšinančius vaistus - endorfinus -, taip pat stimuliuoti nervų ir raumenų audinius.

Joga apima specifines pozas, judesius ir kvėpavimo pratimus. Kai kurie gali padėti sustiprinti nugaros raumenis ir pagerinti laikyseną. Reikia būti atsargiam, kad pratimai nepadidintų nugaros skausmų.

Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) yra populiari terapija pacientams, sergantiems lėtiniais nugaros skausmais. TENS aparatu į odą dedamus elektrodus į kūną tiekia mažus elektrinius impulsus. TENS yra laikomas saugiu, neinvaziniu, nebrangiu ir draugišku pacientui“ gydymo metodu ir atrodo, kad jis mažina skausmą, tačiau reikia daugiau įrodymų, patvirtinančių jo efektyvumą. Šiuos aparatus ir kitus skausmo malšinimo būdus galima įsigyti internetu.

Chirurgija

Chirurgija dėl nugaros skausmo yra labai reta. Operacijos tikslas – pašalinti išsikišusią disko išvaržą, išlaisvinti užspaustas nugaros stuburo smegenis ir jų nervus, sudaryti sąlygas dviem šalia esantiems stuburo slanksteliams suaugti.

Chirurginių procedūrų pavyzdžiai:

Susiliejimas. Du slanksteliai yra sujungti kartu, tarp jų įkišamas kaulo transplantatas. Slanksteliai yra suskaidomi kartu su metalinėmis plokštelėmis, varžtais ar narveliais. Yra žymiai didesnė rizika, kad artritas vėliau išsivystys gretimuose slanksteliuose.

Dirbtinis diskas. Įdedamas dirbtinis diskas; ji pakeičia pagalvėlę tarp dviejų slankstelių.

Diskektomija. Disko dalis gali būti pašalinta, jei ji dirgina arba spaudžia nervą.

Iš dalies pašalinamas slankstelis. Nedidelį slankstelio skyrių galima pašalinti, jei jis užspaudė nugaros smegenis ar nervus.

Ląstelių injekavimas stuburo diskams regeneruoti. Šiaurės Karolinos Djūko universiteto mokslininkai sukūrė naujas biomedžiagas, kurios gali atnešti reparatyvinių ląstelių retrospektyvinį šūvį į branduolio pulosą, efektyviai pašalindamos skausmą, kurį sukelia degeneracinės disko ligos.

Nugaros skausmo prevencija

Nugaros skausmo atsiradimo rizikos mažinimo veiksmai iš esmės yra kai kurių rizikos veiksnių pašalinimas.

Pratimai. Reguliari mankšta padeda sustiprinti jėgą ir kontroliuoti kūno svorį. Aerobinė veikla gali pagerinti širdies sveikatą, neįtempdama ir nesukramtydama nugaros. Prieš pradėdami bet kokią mankštos programą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Yra du pagrindiniai pratimų tipai, kuriuos žmonės gali daryti, kad sumažintų nugaros skausmo riziką:

• Šerdį stiprinantys pratimai veikia pilvo ir nugaros raumenis, padeda sustiprinti raumenis, saugančius nugarą.
• Lankstumo treniruotėmis siekiama pagerinti pagrindinį lankstumą, įskaitant stuburą, klubus ir viršutines kojų dalis.

Dieta. Įsitikinkite, kad jūsų racione yra pakankamai kalcio ir vitamino D, nes jie reikalingi kaulų sveikatai. Sveika mityba taip pat padeda kontroliuoti kūno svorį.

Rūkymas. Žymiai didesnis rūkalių procentas turi nugaros skausmų, palyginti su to paties amžiaus, ūgio ir svorio nerūkančiais.

Kūno svoris. Svoris, kurį žmonės nešioja, ir ties kuria kūno vieta jis yra, daro įtaką nugaros skausmo išsivystymo rizikai. Nutukusių ir normalaus svorio asmenų nugaros skausmo rizikos skirtumas yra nemažas. Žmonės, kurie neša savo svorį pilvo srityje, palyginti su sėdmenų ir klubų sritimis, taip pat yra labiau rizikingi.

Laikysena stovint. įsitikinkite, kad dubens padėtis yra neutrali. Atsistokite tiesiai, galva nukreipta į priekį, subalansuokite svorį tolygiai ant abiejų kojų. Kojas laikykite tiesiai, o galva – ties stuburu.

Pozicija sėdint. Tinkama sėdimoji vieta turėtų būti su gera atrama nugarai, rankų atramomis ir pasukamu pagrindu. Sėdėdami stenkitės, kad jūsų keliai ir klubai liktų lygūs ir kojos būtų lygios ant grindų. Idealiu atveju turėtumėte sugebėti sėdėti vertikaliai ir palaikyti nugarą. Jei naudojate klaviatūrą, įsitikinkite, kad alkūnės yra stačiu kampu ir dilbiai yra horizontaliai.

Kėlimas. Keldami daiktus, stenkitės naudoti kojų, o ne nugaros raumenis. Nugarą laikykite kiek įmanoma tiesesnę, kojas laikydami atskirtas viena koja šiek tiek į priekį, kad galėtumėte išlaikyti pusiausvyrą. Sulenkite tik kelius, laikykite svorį arti kūno ir tiesinkite kojas, kuo mažiau keisdami nugaros padėtį. Iš pradžių negalima sulenkti nugaros, tačiau, kai sulenkiate nugarą, stenkitės nestovėti ir būtinai įtempkite pilvo raumenis taip, kad įsitrauktų dubens. Svarbiausia, prieš keldami, neištieskite kojų, nes kitaip nugara didžiąją darbo dalį. Tuo pačiu metu nekelkite ir nesukite: jei kažkas yra ypač sunkaus, pažiūrėkite, ar galite jį pakelti su kuo nors kitu. Keldami žiūrėkite tiesiai į priekį, o ne aukštyn ar žemyn, kad kaklas būtų tarsi ištisinė tiesi linija kartu su stuburu.

Judantys daiktai. Geriau, jei jūsų stumtumėte daiktus palei grindis, naudodami kojos jėgą, nei traukdami juos.

Batai. Plokšti batai mažiau apkrauna nugarą.

Vairavimas. Svarbu tinkamai palaikyti nugarą. Įsitikinkite, kad sparno veidrodžiai yra tinkamai išdėstyti, kad jums nereikėtų suktis. Pedalai turi būti tiesiai priešais jūsų kojas. Jei esate ilgoje kelionėje, darykite daugiau pertraukų. Išlipkite iš automobilio ir pasivaikščiokite.

Lova. Turėtumėte turėti čiužinį, kuris išlaikytų jūsų stuburą tiesų, tuo pačiu palaikydamas pečių ir sėdmenų svorį. Naudokite pagalvę, bet ne tokią, kuri verčia jūsų kaklą į stačią kampą.

Daugiau straipsnių apie sveikatą bei diagnostiką galite rasti čia: https://www.diagnostikostestai.lt/straipsniai