Ar žinojote, kad žarnynas yra didžiausias ir tikėtina svarbiausias mūsų imunitetą lemiantis organas? To priežastis: žarnyno paviršiaus plotas yra apie 400 m2 ir jis daugiausiai kontaktuoja su aplinkos veiksniais. Ką tai reiškia? Žarnyno gleivinės paviršius nuolatos kontaktuoja su įvairiais svetimkūniais bei ligų sukėlėjais (patogenais), jis pajėgus įsisavinti gyvybiškai svarbias maistines medžiagas ir energijos tiekėjus visu savo milžinišku paviršiumi. Taigi žarnų sienelės atlieka dvi gyvybiškai svarbias funkcijas: praleisti maistines medžiagas ir užkirsti kelią kenksmingoms.

100 bilijonų mikroorganizmų – maždaug tiek gyvena mūsų virškinamajame trakte. Be 400-500 skirtingų rūšių bakterijų, čia yra ir grybelių bei įvairių vienaląsčių organizmų. Jie visi sudaro žarnyno florą. Žarnyno flora ir žarnyno paviršius sukuria apsauginį barjerą ir saugo visą organizmą nuo įvairių ligų sukėlėjų. Kaip tai vyksta? Žarnyno flora sukuria rūgščią žarnyno aplinką, kuri yra nepalanki virusams, kenksmingoms bakterijoms ir grybeliams. Gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra organizme, skatina imuninės sistemos, atsakingos už organizmo gynybą, veiklą, kadangi apie 80proc. visų imuninių ląstelių gyvena žarnyne.

Jei taip nutinka, kad ligų sukėlėjui pavyksta prasiskverbti pro žarnyno paviršių, žarnyno flora praneša gynybinėms ląstelėms apie pavojų ir įsibrovėlis sunaikinamas. Mūsų organizmo gynybinė sistema yra nuolatinėje budėjimo būsenoje dėl nuolatinio ryšio žarnyno floros ryšio su imunine sistema.

Žarnyno flora suformuoja žarnyno apsaugančią plėvelę, todėl ir pati yra svarbi gynybinės sistemos dalis. Užimdama gyvybinę erdvę ir naudodama deguonį plėvelė neleidžia žalingoms bakterijoms „kolonizuotis“ ant žarnyno sienelių ir patekti į kitus organus. Taip infekcinės bakterijos negali įsitvirtinti žarnyne ir yra pašalinamos iš organizmo.

Tam kad žarnynas būtų sveikas ir gerai veiktų imuninė sistema reikalinga sveika žarnyno flora. Tokie faktoriai kaip stresas, miego trūkumas ar prasta mityba mažina gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, o tai suteikia galimybę veistis kenksmingoms bakterijoms ar grybams. Dažnius žarnyno gleivinės pažeidimus arba uždegimus, sukelia gerųjų bakterijų trūkumas žarnyne. Ten kur yra pažeistos vietos žarnyno gleivinė praranda apsauginę funkciją ir svetimkūniai gali lengvai prasiskverbti į organizmą. Kai ligų sukelėjų ir kenksmingų medžiagų yra itin didelis kiekis, imuninė sistema nespėja kovoti, todėl vystosi alergijos, uždegiminiai žarnyno procesai, trikdoma imuninė sistema. Kadangi per žarnyno gleivinę vyksta tiesioginis ryšys su organizmu, tai gali sukelti negalavimus kituose organuose. Dažniausiai pasireiškiantys negalavimų simptomai: vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, prasta savijauta, vitaminų stoka arba bloga odos būklė.