Prostatitu serga beveik 10 proc. visų suaugusių vyrų. Tarptautinis prostatito bendrojo tyrimo tinklas (IPCN - International Prostatitis Collaborative Network) sukūrė ir patvirtino klinikiniu požiūriu informatyvią prostatito klasifikaciją, kuri naudinga urologams ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojams. Vadovaujantis šia klasifikacija, aišku, kad lėtinis bakterinis prostatitas yra infekcinė liga.
Ligoniai, sergantys lėtiniu prostatitu ir lėtiniu dubens skausmo sindromu (3 kategorijos prostatitas), serga ir uždegimine arba neuždegimine liga. Lėtinis bakterinis prostatitas pasitaiko retai, lėtinis prostatitas ir lėtinis dubens skausmo sindromas - labai dažnai. Lėtinį bakterinį prostatitą ir uždegiminį lėtinį dubens skausmo sindromą rekomenduotina gydyti antibiotikais. Florochinolonai pasirodė esą saugūs ir veiksmingi
bakteriniam prostatitui gydyti. Neuždegiminis lėtinis dubens skausmo sindromas 3b kategorijos prostatitas, literatūros duomenimis, gydomas α1-adrenoblokatoriais, tricikliais antidepresantais, benzodiazepinais, nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, fizioterapija.
Įvadas
Prostatitas – priešinės liaukos uždegimas, ypač jo lėtinės formos, yra labai paplitusi vyrų liga. Ja serga įvairaus amžiaus vyrai. Apskritai sergamumas prostatitu 18 metų ir vyresnių vyrų grupėje svyruoja tarp 5.9 proc. Juo serga 15 proc. visų suaugusių vyrų. Tai vienas didžiausių poliklinikos urologų rūpesčių, nes neišspręsti šių ligonių nedarbingumo, invalidumo klausimai. Nors diagnozė paprastai grindžiama anamneze ir fizine ligonio apžiūra, negalima laikyti nė vieno klinikinio arba laboratorinio tyrimo rodmens galutiniu. Nedaug žinoma apie šios ligos patofiziologiją, nepakankamai žinoma, net kaip ją veikia bakterijos. Nesukurta optimalių visuotinai pripažintų gydymo būdų, tinkančių daugumai prostatitu sergančių vyrų. JAV Viskonsino valstijoje vienas urologas patikrina vidutini.kai 173 prostatitu sergančių ligonių. Vilniaus Karolinškių poliklinikoje dėl lėtinio prostatito per metus vidutiniškai vienas urologas patikrina 317 ligonių; 22 proc. i. jų prostatitas diagnozuojamas pirmą kartą.
Prostatitas - alinanti liga. Ja serga jauni ir pagyvenusio amžiaus vyrai. Jos įtaka gyvenimo kokybei matuojama įvairiais būdais. Lėtiniu prostatitu sergančio ligonio gyvenimo kokybė beveik tokia, kaip ir asmenų, sergančių ūminiu miokardo infarktu arba nestabilia krūtinės angina.
Tarptautinis prostatito bendrojo tyrimo centras (Internacional Prostatitis Collaborative Network . IPCN ) 1998 m. parengė naują prostatito klasifikaciją, atitinkančią klinikinę tikrovę apibūdinančius prostatito sindromų apibrėžimus:
1. Ūminis bakterinis prostatitas.
2. Lėtinis bakterinis prostatitas.
3a. Uždegiminis - lėtinis dubens skausmo sindromas.
3b. Neuždegiminis - lėtinis dubens skausmo sindromas.
4. Besimptomis uždegiminis prostatitas.
Ūminis bakterinis prostatitas (1 kategorija) - ūminė priešinės liaukos infekcija, pasireiškianti ūminio šlapimo takų infekcijos simptomais: dažnu šlapinimusi, karščiavimu, skausmais. Bakteriuriją ir piuriją sukelia įprastiniai uropatogenai, dažniausiai Escherichia coli. Ūminį bakterinį prostatitą lengva atpažinti. Laiku pradėjus gydyti be vargo išgydomas. Blogai gydomas virsta lėtiniu bakteriniu prostatitu.
Lėtinis bakterinis prostatitas (2 kategorija) susijęs su pasikartojančiais ūminės šlapimo takų infekcijos epizodais, kuriuos sukelia tas pats mikroorganizmas, paprastai E. coli, bet kartais ir kitos gramneigiamos bakterijos arba enterokokai - tai infekcinė priešinės liaukos liga. Kad priešinėje liaukoje yra infekcijos židinys, galima spręsti iš bakteriurijos epizodų, priešinės liaukos sekreto arba šlapimo po prostatos masažo bei spermos bakteriologinio ištyrimo. Lėtinis bakterinis prostatitas susijęs su ejakuliacine infekcija (bakteriospermija ir epididimitu). Beveik pusei šių ligonių būdinga bakteriospermija, o prostatos sekreto pH esti padidėjęs. Lėtinis bakterinis prostatitas pasitaiko ne dažnai, Karoliniškių poliklinikoje 1999.2001 m. iš atlikto 61 prostatos sekreto bakteriologinio tyrimo bakterijos išaugo tik 5 ligoniams, t. y apie 7 proc. tarp simptomų turinčių pacientų.
Lėtinis dubens skausmo sindromas (LDSS, 3 kategorija) - tai naujas terminas, vartojamas apibūdinti būklei tų ligonių, kuriuos kamuoja nebakterinės kilmės simptominis prostatitas. Jis rodo, kad simptomų gali atsirasti ir iš kitų organų. Šiems ligoniams iš priešinės liaukos sekreto arba šlapimo po priešinės liaukos masažo įprastais mikrobiologiniais metodais išauginti ir mikroskopiškai ištirti kultūrą nepavyksta. LDSS (nebakteriniai prostatitai) sudaro 90.95 proc. visų prostatitų. Šie ligoniai neserga kita urologine ar neurologine, su šlapimo pūsle susijusia liga.
Sergantiems uždegiminiu LDSS (3a kategorija) ligoniams priešinės liaukos sekrete, šlapime arba spermoje po priešinės liaukos masažo padaugėja leukocitų.
Neuždegiminiu LDSS (3b kategorija) sergančių ligonių prostatos tyrimo duomenys uždegimo nerodo, tokie ligoniai sudaro apie 9 proc. sergančiųjų nebakterinės kilmės prostatitu. Preliminarūs duomenys leidžia manyti, kad uždegiminį ir neuždedegiminį lėtinį dubens skausmo sindromą atitinka skirtingi algoritmai.
Besimptomis uždegiminis prostatitas (4 kategorija) diagnozuojamas tuomet, kai yra infekcija arba uždegimo rodmenų, bet nėra ir nėra buvę genitourinarinio skausmo. Šis prostatitas paprastai diagnozuojamas atsitiktinai dėl kitų priežasčių tiriant urogenitalinį traktą. Vyrams, kurių PSA (prostatos specifinis antigenas) lygmuo aukštas, šios kategorijos prostatitas yra antroji pagal dažnumą pasitaikanti liga, o pirmoji - vėžys.
Lėtiniam prostatitui arba lėtinio dubens skausmo sindromui atsirasti priežasčių yra daug:
1. Šlaplės turinio refliuksas į prostatos latakus.
2 Apatinių šlapimo takų anatominiai nukrypimai.
3. Disfunkcinis aukštaslėgis šlapinimasis.
4. Autoimuniniai mechanizmai.
5. Cheminių medžiagų sukeliamas suerzinimas (mukoproteinų arba uratų refliuksas į priešinės liaukos latakus).
6. Neuropatiniai procesai: neuroraumeninė disfunkcija, neurogeninis tarpvietės arba dubens uždegimas.
7. Intersticinis cistitas (neaišku, kas sukelia cistitą).
8. Mikroorganizmai.
Anksčiau manyta, kad pieno lazdelės, difteroidai ir Corynebacterium įvairios rūšys priešinėje liaukoje ligos nesukelia, tačiau naujausi tyrimų duomenys leidžia manyti, kad šie mikroorganizmai kaip ir įvairios chlamidijų, ureaplazmų rūšys koaguliazei neigiami stafilokokai bei anaerobinės bakterijos yra susiję su uždegimine liga (3a kategorija LDSS). Yra duomenų, kad yra patogeninių mikroorganizmų, kurių neįmanoma išauginti naudojant turimus mikrobiologijos metodus. Tai primena neseniai išaiškintą Helicobacter pylori vaidmenį esant peptinei opai. Lėtinio prostatito diagnozė paprastai nustatoma po tris mėnesius trukusio genitouretralinio skausmo laikotarpio. Diagnozuojant prostatitą, ypač patogu naudoti
NIH sukurtą lėtinio prostatito simptomų skalę. Klinikinėje praktikoje retai naudojamas diagnostinis „auksinis standartas“, t. y. Maeres-Stamey fragmentuotas kultūros metodas. Diagnozės tikslumą padidina naudojama paprasta procedūra: šlapimo, surinkto prieš ir po prostatos masažo, baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymas ir išauginta bei mikroskopiškai ištirta kultūra. Ji žinoma kaip „iki ir po masažo testo“ arba „dviejų stiklinių testo“ pavadinimu.
Lėtinio prostatito gydymas
Dabar beveik visiems ligoniams, kuriems diagnozuotas lėtinis priešinės liaukos uždegimas, skiriamas bent vienas kursas antibiotikų. Tai daroma nepaisant to, ką rodo prostatos sekreto ar šlapimo po prostatos masažo bakteriologinis tyrimas, ir tada, kai šis tyrimas nedaromas. Tačiau reikėtų skirti tinkamą gydymą, gydyti tik tada, kai to reikia, imti mėginius, pagal kuriuos bus skiriamas gydymas. Dabar IPCN (Tarptautinis prostatito bendrojo tyrimo centras) atliekamų tyrimų atsitiktinės atrankos būdu, dalyvaujant „placebo“ kontrolinei grupei, paskelbtų duomenų nėra. Todėl kol kas patariama naudotis praktine veikla pagrįstomis rekomendacijomis:
1 kategorija. Skiriama antibiotikų, iš pradžių į veną, po to pagal antibiotikogramą, pritaikius antibiotikus konkrečiai kultūrai. Šis gydymas analogiškas ūminio pielonefrito gydymui, išskyrus tai, kad daugeliui ligonių reikalinga uretrinė arba suprapubinė šlapimo pūslės kateterizacija. Susiformavus abscesui, taikomas chirurginis gydymas.
2 kategorija. Pagrindinis gydymas - antibiotikais, nuo 4 iki 12 savaičių, nors per tą laiką bakterijos išnyksta tik 60.80 proc., toks gydymas neturėtų trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Be to, bakterijų išnykimas ne visuomet sutampa su simptomų susilpnėjimu. Kai prostatitas skiriamiems vaistams atsparus, kartu su antibiotikais atliekamas prostatos masažas. Optimali terapija - florochinolonai. Gydymas ciprofloksacinu, norfloksacinu, ofloksacinu duoda panašius rezultatus. Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad, gydant ciprofloksacinu, bakterinio prostatito išgydymas siekia 92 proc. po 3 mėnesius trukusio kontrolinio stebėjimo, 70.80 proc. - po 12.24 mėnesių. Kai prostatitas atsparus vaistams, kartu su antibiotikais atliekamas prostatos masažas.
3a kategorija. Apie 60 proc. sergančių LDSS ligonių, gydant antibiotikais, pasiekiama teigiamų rezultatų, todėl gydymas antibiotikais rekomenduotinas, nors jo veikimo mechanizmas nežinomas. Gydymo veiksmingumą kartais padidina prostatos masažas. Teigiamai veikia αadrenoblokatoriai (alfuzosinas doksazosinas ir kt.). Tyrimai parodė, kad finasteridas arba fitoterpija veiksmingesnė už placebo. Teigiamai veikia transuretrinė ir transuretrinė adatų mikrobangų termoterapija. Dabar bandoma vartoti NSAID (nesteroidinius priešuždegiminius vaistus), ciklooksiginazės (COX-2) inhibitorius. Gali būti veiksmingas pentosano sulfatas, kuris kartais veiksmingas gydant ir intersticinį cistitą.
3b kategorija. Remiantis literatūros apžvalga, manoma, kad dieta (nevartojant alkoholio, kavos ir aštrių prieskonių), α-adrenoblokatoriai, diazepamas, tricikliai antidepresantai benzodiazepinai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, analgetikai bei įvairios fizioterapinės procedūros sušvelnina šiai kategorijai priskiriamų ligonių negalavimus.
4 kategorija. Gydymas nereikalingas išskyrus, kai padidėjęs PSA (ir nediagnozuojamas vėžys), ligonis nevaisingas, arba kai reikalinga endoskopinė arba chirurginė intervencija.
Išvados
Prostatitas - labai paplitusi alinanti vyrų liga. Ūminį bakterinį prostatitą (1 kategorija) diagnozuoti ir gydyti nesudėtinga. Lėtinis bakterinis prostatitas (2 kategorija) - priešinės liaukos infekcinė liga su besikartojančiais šlapimo takų infekcijos simptomais nedažna. Šie prostatitai gydomi antibiotikais, fluorochinolonais. Su LDSS susijusiu lėtiniu prostatitu (3 kategorija) yra dauguma prostatitu sergančių ligonių; jis būna uždegiminis arba neuždegiminis. Beveik 60 proc. ligonių, sergančių uždegiminiu LDSS (3a kategorijos prostatitas), pasveiksta po antibiotikų terapijos, net jeigu nepavyksta gauti duomenų apie bakterijų buvimą priešinėje liaukoje. Kol atliekami tikslesni tyrimai, kaip geriausiai gydyti neuždegiminį lėtinį dubens skausmo sindromą (3b kategorijos prostatitas), jis gydomas α1-adrenoblokatoriais, tricikliais antidepresantais benzodiazepinais, nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, fitoterapija, fizioterapija. Besimptomiam uždegiminiam prostatitui (4 kategorija) paprastai gydymas nereikalingas. Florochinolonai saugiai ir veiksmingai gydo lėtinį bakterinį ir lėtinį nebakterinį uždegiminį prostatitą.
Balvočius A. Lėtinis prostatitas su lėtiniu dubens skausmo sindromu. Medicina 2002;38 -1: 36-41.
