Polistireninis putplastis (EPS): Polistireninio putplasčio gamintojų indėlis į modernią statybą. Polistireninis putplastis (EPS) mūsų šalyje pastatų termoizoliacijai naudojamas jau nuo 1966 m., deja, iki šiol Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų Europos valstybių, kuriose šios efektyvios statybinės medžiagos naudojama gerokai daugiau. Tačiau, kartu su modernėjančia statybų rinka, polistireninio putplasčio poreikis taip pat nuolat auga, o medžiagos gamintojai investuoja į šiuolaikines gamybos linijas, suteikiančias galimybę užsakovams pasiūlyti nepriekaištingos kokybės produktą.
Puikus to pavyzdys – Skaidiškėse įsikūrusi UAB „Šilputa“, užsakovams galinti pasiūlyti itin lanksčias pirkimo sąlygas bei konkurencingą gaminių kainą. Bendrovės direktoriaus Ježy Makovskio teigimu, šie gaminiai atitinka visus šiuolaikinius šiltinimo medžiagoms keliamus reikalavimus, išsiskiria aukšta kokybe ir itin įvairiomis pritaikymo galimybėmis.
Modernioje putų polistirolo gamykloje optimizuota ir automatizuota gamyba. Kas paskatino įsigyti modernią EPS gamybos liniją?
Polistireninį putplastį gaminame jau nuo 1999 m., tačiau ilgainiui augant rinkos poreikiams ir besikeičiant reikalavimams nusprendėme ieškoti pažangesnių sprendimų, todėl visų pirma prireikė šiuolaikiškos įrangos, kuri ne tik suteikė progą Lietuvos statybų rinkai pasiūlyti visus reikalavimus atitinkantį produktą, bet ir leido patenkintisparčiai augantį šios medžiagos poreikį. Dėka optimitizuotos ir automatizuotos gamybos, visada dirbame itin operatyviai, lanksčiai, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius, visuomet galime pasiūlyti optimalų sprendimą.
Kokiais atvejais pastatams šiltinti patartina naudoti polistireninį putplastį?
Polistireninį putplastį statybose galima panaudoti labai įvairiai: tai termoizoliacinė medžiaga, išsiskirianti puikiu kainos ir efektyvumo santykiu. Polistireninis putplastis gaminamas iš plėtriojo polistireno, kurį šeštajame dešimtmetyje pirmąkart susintetino vokiečių bendrovė „BASF“. Šios medžiagos taikymo galimybės labai didelės. Ji tinka tiek stogams bei sienoms, tiek kitoms konstrukcijoms šiltinti. Itin tikslinga polistireninį putplastį naudoti dideliuose objektuose, pavyzdžiui, statant naujus daugiaaukščius pastatus, prekybos centrus, logistikos terminalus bei renovuojant stambiaplokščius namus.
Be to, pavyzdžiui, Vokietijoje ši medžiaga dažnai naudojama autostradų dangų termoizoliacijai, tuomet keliodanga ilgainiui neišsigaubia ir pan. Polistireninis putplastis puikiai tinka ieškantiems alternatyvos mūsų šalyje labai paplitusiai termoizoliacinei vatai. Tačiau dėl informacijos trūkumo bei architektų ir projektuotojų inertiškumo ši medžiaga dar dažnai nepelnytai lieka nuošalyje. Galima spėti, kad taip nutinka dėl to, jog dauguma statybų rinkos dalyvių vis dėlto dažniau renkasi gerai pažįstamas medžiagas ir eina seniai pramintu taku. Paradoksalu, bet, nors nei projektuotojai, nei statybininkai neturi jokių priekaištų šiai medžiagai, vis dar neretai tenka pastebėti, jog jos atsisakoma visai neargumentuotai. Tačiau iš tikrųjų polistireninis putplastis – tai labai lankstus sprendimas, be to, jo naudojimas jau yra griežtai reglamentuotas. Galima tik pasidžiaugti, kad toks požiūris pastebimai kinta.
Kokia šios medžiagos sudėtis?
Polistirenas gaminamas iš naftos perdirbimo produktų - stireno ir pentano. Tai itin lengva medžiaga, turinti geras šilumos izoliavimo ypatybes bei nedidelę vandens įgertį. Palyginti su kitomis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, polistireninis putplastis išsiskiria geru mechaniniu stipriu. Be to, jo taikymo praktiškai neriboja jokia žemutinė temperatūros riba. Šios medžiagos sudėtis beveik nekinta iki -180 °C. Polistireninio putplasčio įmirkis visiškai panardinus vandenyje itin nedidelis. 15–30 kg/m³ tankio polistireninis putplastis per 7 dienas vandens paprastai įgeria 0,5–1,5 proc. tūrio, per 28 dienas – 1,0–3,0 proc. tūrio. Vandens įmirkis tik nežymiai pakeičia polistireninio putplasčio termoizoliacines ypatybes.
Polistireninį putplastį sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Uždarose akelėse esantis oras užtikrina puikias šios medžiagos termoizoliacines ypatybes. Kadangi oras iš akelių nesisklaido, termoizoliacinis poveikis išlieka pastovus. Polistireninio putplasčio gaminių šilumos laidumo koeficientas 0,029÷0,045 (W/mK). Jis priklauso nuo tankio.
Kokiai degumo klasei priskiriamas EPS?
Polistireninio putplasčio gaminiai priskirti prie degių, sunkiai užsiliepsnojančių statybinių medžiagų. Lietuvoje draudžiama statybose naudoti polistireninį putplastį be degumą slopinančių priedų (antipireno). Kai į šios medžiagos sudėtį įtraukiamas antipirenas, EPS trumpai veikiamas liepsnos traukiasi neužsidegdamas. Ilgiau veikiama liepsnos medžiaga užsidega, tačiau liepsna paviršiumi sklinda itin lėtai.
Dažnai baiminamasi naudoti polistireninį putplastį tarsi dėl to, kad medžiaga degi. Tačiau, kaip ir dauguma Lietuvos įmonių, mes medžiagą įsigyjame iš patikimų Suomijos, Vokietijos bei Lenkijos gamintojų, kurie į putplasčio sudėtį įtraukia degimą slopinančius priedus. Kilus gaisrui tokia medžiaga nedega, ji tiesiog lydosi stabdydama liepsną. Ilgiau veikiamas 100 C ir aukštesnės temperatūros, polistireninis putplastis pradeda minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis, bet esant žemesnei nei 450 C temperatūrai ši medžiaga be ugnies šaltinio savaime neužsidegs. Be to, tikslinga paminėti, kad neretai termoizoliacinių medžiagų gamintojai manipuliuoja medžiagos nedegumo ypatybėmis, iškreipdami visuomenės požiūrį. Tikslūs degumo duomenys nustatomi tuomet, kai vertinama visa sistema, o ne atskiros jos dalys. Būtent medžiagų sistema turi atitikti degumo reikalavimus. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos kaip galutiniai statybos produktai pagal degumą priskiriami analogiškoms klasėms kaip ir kitų, dažnai naudojamų termoizoliacinių medžiagų pagrindu sukurtos sistemos. Pavyzdžiui, išorinės fasadų šiltinimo ir apdailos sistemos atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus; stogų šiltinimo sistema, susidedanti iš polistireninio putplasčio plokščių, laminuotos tarpine ritinine danga ir padengtos poliesteriu armuota polimerine ritinine danga, atitinka Broof (t1) sistemos degumo klasės reikalavimus. Norminiai dokumentai tokias kompozitines sistemas leidžia naudoti be apribojimų, taip pat ir pirmo laipsnio atsparumo ugniai pastatams.
Kaip ši medžiaga išbandoma?
Mūsų įmonės laboratorijoje degumo, gniuždymo, lenkimo, matmenų atitikimo ir kt. privalomi bandymai atliekami kasdien. Atsitiktiniu būdu išrenkame plokštes ir tikriname medžiagos ypatybes. Tokie bandymai kaip šilumos laidumo koeficiento,ilgalaikioįmirkio, matmenų stabilumo ir pan. privaloma tvarka kas pusę metų atliekami VGTU Termoizoliacijos instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje. Tai visų pirma reikalinga mums patiems. Galioja griežtai nustatyti standartai, kiekvienas produktas turi atitikti tam tikrus jam keliamus reikalavimus.
Ar EPS atitinka ekologijos reikalavimus?
Visos izoliacinės medžiagos ekologiškumo požiūriu gali būti neigiamai vertinamos dėl į jų sudėtį įeinančių žmogaus sveikatai bei aplinkai kenksmingų medžiagų. Su ekologiškumo problemomis galima susidurti, pavyzdžiui, tuomet, kai pastate dėl netinkamos vėdinimo bei šildymo sistemos atsiranda pelėsių. EPS tokiame biologiniame procese nedalyvauja. Izoliacija iš EPS nėra pelėsinių grybų maitinimosi terpė. Polistireninis putplastis visuotinai pripažįstamas kaip izoliacinė medžiaga, nesukelianti neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai.
Polistireninis putplastis nepūva ir netrūnija, yra inertiškas, nekenksmingas, jo sudėtyje nėra hidrintų chloro, fluoroirangliesjunginių (freono) bei formaldehido Be to, polistireninis putplastis taip pat yra pakankamai atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui.
Polistireninį putplastį sudarančios medžiagos – ekologiškos, todėl suardžius konstrukciją (ar panaudojant gamybos liekanas) medžiaga gali būti perdirbama pakartotinai ir naudojama gamybos cikle arba susmulkinta gali tapti betono ir statybinių skiedinių mišinių priedu. Susmulkintą polistireninį putplastį taip pat galima pritaikyti gėlininkystės ir daržininkystės reikmėms, nes jis padaro dirvožemį puresnį.
Polistireninis putplastis neutralus, neradioaktyvus, netirpsta vandenyje (nekenkia gruntui bei gruntiniam vandeniui), neturi biologinio poveikio gyvūnų organizmui. Degant polistireniniam putplasčiui, jo išskiriamo toksiško anglies monoksido kiekis yra daug mažesnis, nei degant spygliuočių medienai ar medienos drožlių plokštėms.
Polistireninis putplastis nedirgina odos, montuojant jį nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių. Polistireninis putplastis yra netoksiškas. Be to, tiek sandėliuojant, tiek montuojant šios medžiagos nereikia preciziškai prižiūrėti, nereikia baimintis, jog ji gali būti pažeista mechaniniu būdu, pvz., ant jos atsistojus ar pan. Visa tai leidžia teigti, kad polistireninis putplastis yra ekologiška, patvari bei saugi šiluminė izoliacija.
