Dar prieš keletą metų daugelis emigrantų apie paskolą Lietuvoje galvodavo atsargiai. Atstumas, dokumentai, ilgos procedūros ir neaiškios sąlygos kūrė įspūdį, kad gyvenant svetur finansiniai reikalai gimtinėje tampa sudėtingi. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Lietuviai, dirbantys Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Nyderlanduose, vis dažniau perka būstą Lietuvoje net dar neplanuodami grįžti.
Priežastis paprasta – žmonės nebenori metų metus mokėti nuomos užsienyje ir tuo pačiu neturėti jokio savo turto. Dalis emigrantų investuoja į ateitį, kiti planuoja grįžimą, o treti tiesiog nori finansinio saugumo Lietuvoje. Ir būtent čia atsiranda didžiausias pokytis: finansų įstaigos šiandien daug geriau supranta emigrantų situaciją nei prieš dešimtmetį.
Didžiausias mitas – kad paskolą gaus tik gyvenant Lietuvoje
Vis dar nemažai žmonių mano, kad paskolos gavimas gyvenant užsienyje reiškia nesibaigiančius vizitus Lietuvoje ir sudėtingą biurokratiją. Realybė šiandien visiškai kitokia.
Didelė dalis procesų vyksta nuotoliniu būdu – nuo paraiškos pateikimo iki konsultacijų.
Jeigu žmogus turi oficialias pajamas ir legalius darbinius santykius, paskolos gavimo procesas tampa gerokai paprastesnis nei daug kas įsivaizduoja. Finansų specialistai pastebi, kad emigrantai dažnai net atsakingiau ruošiasi paskolai nei dalis klientų Lietuvoje – kaupia santaupas, turi stabilesnį finansinį rezervą ir rečiau impulsyviai skolinasi.
Kai kuriose Skandinavijos šalyse lietuviai vidutiniškai uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje, todėl jiems lengviau sukaupti pradinį įnašą ar padengti papildomas būsto įsigijimo išlaidas.
Oficialios pajamos šiandien svarbesnės už gyvenamąją vietą
Anksčiau finansų įstaigos į emigrantus žiūrėdavo atsargiau dėl sudėtingesnio kredito istorijos vertinimo. Dabar svarbiausiu kriterijumi tampa pajamų stabilumas ir oficialumas.
Dažniausiai vertinama:
- darbo sutartis;
- banko išrašai;
- pajamų reguliarumas;
- turimi finansiniai įsipareigojimai;
- kredito istorija.
Jeigu pajamos stabilios, o dokumentai tvarkingi, gyvenamoji šalis tampa gerokai mažiau svarbi nei anksčiau. Finansų ekspertai pastebi ir kitą tendenciją – emigrantai statistiškai dažniau paskolas grąžina anksčiau termino, todėl vertinami kaip patikimi klientai.
Kodėl skolintis Lietuvoje dažnai paprasčiau nei užsienyje
Daugelis emigrantų nustemba sužinoję, kad paskolą Lietuvoje kartais gauti lengviau nei šalyje, kurioje jie dirba. Užsienio bankai dažnai taiko daug griežtesnius reikalavimus atvykėliams.
Kai kuriose valstybėse būtina būti išgyvenus kelerius metus, turėti nuolatinio rezidento statusą arba pateikti ilgametę vietinę kredito istoriją. Prie to prisideda ir kalbos barjeras, sudėtingesnės sutartys bei vietinės finansų sistemos niuansai.
Dėl šios priežasties nemaža dalis lietuvių finansinius sprendimus renkasi tvarkyti Lietuvoje. Gimtąja kalba vykstančios konsultacijos, aiškesnės sąlygos ir lankstesnis vertinimas daugeliui atrodo kur kas saugesnis pasirinkimas.
Pajamų valiuta šiandien nebėra didžiausia problema
Dar prieš kelerius metus kita valiuta gaunamas atlyginimas dažnai tapdavo papildoma kliūtimi. Dabar situacija gerokai lankstesnė. Finansų įstaigos vertina pajamas ne tik eurais, bet ir svarais, Norvegijos ar Danijos kronomis bei kitomis valiutomis.
Svarbiausia tampa ne pati valiuta, o pajamų skaidrumas ir tęstinumas. Jei žmogus gali pagrįsti oficialų darbo užmokestį ir stabilų darbą, galimybės gauti finansavimą stipriai padidėja.
Būtent todėl paskolos dirbantiems užsienyje šiandien tampa viena sparčiausiai augančių finansavimo sričių. Emigrantai vis dažniau perka ne tik būstą sau, bet ir investicinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Pastebima ir kita tendencija – po pandemijos daugelis žmonių pradėjo daugiau galvoti apie finansinį saugumą savo šalyje. Dėl to būsto įsigijimas Lietuvoje daugeliui tapo ne emociniu, o racionaliu sprendimu.
Finansų įstaigos dabar vertina ne tik skaičius
Didelis pokytis įvyko ir pačiame paskolų vertinime. Anksčiau dominavo standartiniai kriterijai, dabar vis dažniau žiūrima į bendrą žmogaus situaciją.
Vertinama ne tik alga ar darbo vieta, bet ir žmogaus gebėjimas planuoti finansus, turimas rezervas, šeimos pajamos bei ilgalaikis stabilumas. Finansų specialistai pastebi, kad net ir nestandartinės situacijos šiandien gali būti vertinamos palankiai, jei žmogus turi aiškų finansinį planą.
Tarp emigrantų dažnai minima ir Kauno kredito unija, nes žmonės vertina individualų požiūrį bei galimybę gauti lankstesnį pasiūlymą dirbant užsienyje.
Emigrantai šiandien planuoja ne vieneriems metams į priekį
Pasikeitė ir pats požiūris į emigraciją. Dalis žmonių nebežiūri į gyvenimą svetur kaip į laikiną etapą. Jie aktyviai planuoja ateitį, investuoja ir kuria finansinį pagrindą Lietuvoje.
Nekilnojamasis turtas daugeliui tampa ne tik investicija, bet ir emociniu ryšiu su namais. Net jei grįžimas planuojamas po dešimties metų, žmonės nori žinoti, kad Lietuvoje jų laukia ne laikina nuoma, o jų pačių erdvė.
Todėl paskolos gavimas dirbant užsienyje šiandien nebėra sudėtinga išimtis. Daugeliui tai tampa natūraliu sprendimu kuriant gyvenimą tarp dviejų šalių – ten, kur uždirbama, ir ten, kur norisi sugrįžti.
