visainfo.lt – visa informacija vienoje vietoje!

Vaistų politikos link

Vaistų politikos link Vaistų politikos link

Lietuvos gydytojų sąjunga

„Ar reikia naujų vaistų Lietuvoje“, – tokią konferenciją-seminarą kartu organizavo Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos komitetas (LAWG) ir Lietuvos mokslų akademija (LMA).

Jos tikslas – įvardyti pagrindinius Lietuvos vaistų politikos tikslus ir uždavinius. Ar apskritai Lietuvai reikia naujų vaistų? Pasak LAWG vadovės advokatės Rūtos Pumputienės, tai – jau antroji bendrai organizuota konferencija apie inovacijas farmacijoje. Pernai buvo diskutuota apie tai, kad Lietuvos pacientus inovatyvūs vaistai pasiekia labai vėlai.

„Pagal naujausių vaistų prieinamumą esame beveik paskutinėje vietoje, lyginant su kitomis Europos šalimis“, – konstatavo R. Pumputienė. Pasak organizatorių, konferencijoje buvo priminta, kad žmonių gyvenimo trukmės pailgėjimas 40–59 proc. daugelyje pasaulio šalių siejamas su inovatyvių vaistų vartojimu, taip pat gyvenimo trukmė ilgėja ir dėl pažangos gydant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus.

Pasaulyje kuriami nauji, itin efektyvūs imunoterapiniai vėžinių susirgimų gydymo metodai. Vis plačiau taikoma genų terapija, o sparti genomo analizės pažanga leidžia kalbėti apie individualią mediciną. Deja, tokie inovatyvūs gydymo būdai, naujos kartos vaistai kainuoja labai brangiai. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys pateikė Šveicarijoje vykusios konferencijos apie naujų vaistų kūrimą ir pan. gaires. Štai 2012 m. klinikiniai tyrimai pagal ligas buvo atliekami Europos šalyse.

Daugiausia tyrimų (948) buvo skirta vėžiui, retoms ligoms – 460. Mažiausiai naujų vaistų tirta sergant ir gydant artritą. Šiai ligai buvo skirti tik 7 klinikiniai tyrimai. „Reikia tikėtis, kad naujų vaistų bus ir Lietuvoje“, – mano prof. V. Basys. Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas apibendrino naujausius SAM pakeitimus apie vaistų kompensavimo problemas, naujų vaistų įtraukimus į kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kt.

UAB „Johnson & Johnson“ vadovas Arnas Vozbutas teigė, kad SAM neturi vaistų politikos tikslų ir perspektyvų. Lietuvoje nėra vaistų politikos. Ar ministerija mato viziją, kur reikėtų eiti, ko siekiama kai kuriomis naujovėmis?

Atsakydamas į klausimą, viceministras priminė, kad kompensuojamųjų vaistų sistema priklauso nuo gamintojų, jų noro, sugebėjimo pateikti sąrašus kompensuojamųjų vaistų komisijai ir kt. SAM numatomus prioritetus, pakeitimus. Kol kas padengti visų norimų sričių (ligų) kompensuojamųjų vaistų vyriausybė neturi lėšų, bet prioritetines ligų sritis galima paskelbti, tačiau prieš tai būtinos diskusijos ir t. t.

„Mums ir gamintojams būtų geriau, jei žinotume, kokius medikamentus vaistų kompanijos galėtų greičiau pateikti kompensacijai. Taip pat svarbūs kriterijai, įtraukiant rezerve esančių vaistų eiliškumą“, – paaiškino viceministras. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyr. specialistė doc. Jolanta Gulbinovič pastebėjo, kad XX amžius buvo vaistų atradimų amžius. Kodėl mes dabar kalbame apie inovacijas? Tai – nauji iššūkiai, naujas požiūris, bet kai kurios naujovės nebepatenkino lūkesčių. Pasak jos, inovaciją sunku apibūdinti, o dar sunkiau – plėtoti.

„Inovacija – tai kažkas, ką kiekvienas palaiko, kas kiekvienam patinka, tačiau ko nė vienas iš tikrųjų nesupranta“, – taip ją apibūdino verslo etikos prof. Kevinas Werbachas. Doc. J. Gulbinovič patikslino, kad inovacija tai yra kažkas nauja, ko visi laukia ir yra pasirengę už tai sumokėti. Pasak jos, farmacijoje esti inovacijos: komercinė ir technologinė, taip pat terapinė, kurios esmė – naujas gydymas, suteikiantis didesnės naudos pacientui.

Visuotinai priimtino apibūdinimo inovatyviam vaistui iki šiol nėra. Visuomenės sveikatos požiūriu, inovatyvumo laipsnis pirmiausiai apibūdinamas vaisto suteikiama nauda pacientui. PSO nuomone, tai gali būti terapinė, klinikinė, gyvenimo kokybės ar socialinė-ekonominė nauda. Doc. J. Gulbinovič priminė, kad vaisto registracija Europoje būna: centralizuota (galioja visoje ES), savitarpio pripažinimo ir decentralizuota (kai galioja dalyvaujančiose ES šalyse ir kai galioja vienoje šalyje). Tai – nacionalinė vaisto registracija.

Neregistruoti vaistai būna vardiniai, vilties ir klinikiniai tyrimai. Lietuvos vaistų registre – 4 725 vaistiniai preparatai (957 – veikliosios medžiagos). ES registre – 975 vaistiniai preparatai. Lietuvos rinkoje yra apie 65 proc. registruotų vaistų. „Ilgas kelias nuo vaisto sukūrimo iki patekimo į rinką, brangus vaisto kūrimas ir ištyrimas. Vaistas registruojamas, bet niekas nenori ar negali už jį mokėti, – taip vaistas nepasiekia paciento“, – tokias problemas įvardijo doc. J. Gulbinovič. Ji pateikė ir savitą apibendrinimą: nežiūrint didelės vaistų rinkos, efektyvių vaistų trūksta, registruoti nauji vaistai ne visada pasiekia pacientą. Siekiant užpildyti spragas medicinoje, būtinas glaudus visų partnerių bendradarbiavimas, priimamų sprendimų skaidrumas.

LAWG komiteto narys Liudas Krisiukėnas seminaro dalyviams priminė, kad nauji terapijos būdai prisidėjo prie ryškaus vėžio sukeltų mirčių skaičiaus sumažėjimo visame pasaulyje, palyginti su 1991 m. pasiektu piku. Šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, išgyvena bent 5 metus. Vaistai pakeitė ŽIV ir AIDS – nuo mirties bausmės iki kontroliuojamos ligos. Vaistai keičia lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimą. Dėl pagerėjusių žinių apie ligą ir konkrečiam atvejui pritaikytų vaistų, išgyvena daugiau pacientų.

Šiuo metu pasaulyje kuriama daugiau kaip 7 tūkst. vaistų, skirtų labiausiai jų reikalingoms sritims. „Inovatyvūs vaistai gali nukreipti sveikatos apsaugos sistemą tvirtesniu keliu, sumažindami išlaidas tokiose srityse kaip hospitalizavimas ir gydytojų klinicistų skiriamas laikas. Inovacija gali turėti didelės naudos visuomenei, nes plėtra vykdoma pagal visuomeninius ligų prioritetus, o pacientams suteikiama galimybė ir toliau prisidėti kuriant visuomenės gerovę“, – sakė L. Krisiukėnas.

„Dabartiniu metu mes daug šnekame apie individualizuotą mediciną, t. y. vaistus, kurie bus taikomi kiekvienam žmogui. Tai labai siejasi su naujais vaistais, bet gauti žinių apie pacientą yra labai sudėtinga. Naujausiame pranešime, kurį man teko neseniai išklausyti, buvo kalbama apie biobanką Estijoje. Estija yra sukūrusi naują biobanką, kuris susijęs su žmonėmis. Jame užregistruoti visi duomenys apie žmogų, kuris sutinka dalyvauti biobanke, žmogus gauna savo indikacijos kortelę. Iš jos duomenys keliauja į biobanką. Dabar jame yra apie 25 tūkst. žmonių, iš kurių per 5 tūkst. ištirtas genomas. Įdomu tai, kad 2 proc. žmonių kategoriškai atsisakė dalyvauti, apie 50 proc. apklaustųjų nežino, ar norėtų dalyvauti. Jei kalbėtume, kad vaistai labai padeda, tai reikia labai daug ir gerai visapusiškai pažinti žmogų.

Tai, manau, labai tolima ateitis ir tai brangiai įgyvendinama. Tai nebus greitai įvykdoma. Bet kokiu atveju, mes turėtume kalbėti apie naujausius vaistus, nes kaip pranešimuose buvo teigiama, inovacija – didelė nauda visuomenei. Pasaulio ir Lietuvos medicinos ateityje laukia dar didžiuliai iššūkiai. Matyt, tokia konferencija bus organizuota ir kitąmet“, – įsitikinęs LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys.

„Gydytojų žinių“ informacija

Straipsnis publ. Gydytojų žinios; Nr. 11 (638); 2016 m. birželio 15 d.; Vaistų politikos link

Pasidalink:

Įmonių straipsniai, naujienos, akcijos ir specialistų patarimai

  • Numatytas
  • Antraštė
  • Data
  • Atsitiktiniai
įkelti daugiau visų įkėlimui laikykite nuspaustą SHIFT klavišą įkelti visus