Tobulėjant Lietuvos braškių augintojams, vis daugiau ūkių įsirengia laistymo sistemas, nes tai padidina braškių derlių ir pelną. Vanduo sudaro apie 60-70% braškių struktūros, taigi tai yra svoris, kilogramai, pelnas. Lietuvoje vegetacijos metu dažnai būna sausrų, net po mėnesį; be laistymo braškės būna smulkesnės, lengvesnės, prastoko skonio. Neretai gali ir užskursti visas braškynas, nukentėti ne tik to sezono derlius, bet ir kitų metų derlius. Jei bus sausra vegetacijos pradžioje – blogai augs pats krūmas, lapai, blogai išsivystys žiedynai, žiedai, bus mažos uogos, jei bus sausra derliaus metu – bus mažos, lengvos, neskanios uogos, jei bus sausra po derliaus, liepos - rugpjūčio mėnesiais, blogai susiformuos nauji žiedynai, kitų metų sezonui bus prastas derlius.
Laistant braškes iš dirvos yra išplaunami mineralai, mikroelementai, todėl labai svarbus yra tręšimas. Įsirengus laistymo sistemą, auginant braškes plėvelėje, labai patogu tręšti braškes vandenyje tirpiomis trąšomis. Taip mineralai ir mikroelementai būna tolygiau paskirstomi, nebūna staigių pertręšimų ar trūkumų.
Tręšimas – tai vienas iš kertinių pamatų braškių uogų versle. Nepatyrę braškių augintojai dažnai klysta, kruopščiai rinkdamiesi geras braškių veisles bei daigus, o vėliau pirkdami pigias, prastos kokybės trąšas ar išvis atsainiai žiūrėdami į braškių tręšimą.
Braškių auginime yra keli svarbūs periodai:
- Vegetacijos pradžia, lapų augimas.
- Žiedynų formavimasis, žydėjimas.
- Uogų raudonavimo, derliaus periodas.
- Intensyvus naujų lapų, ūsų, ragelių augimo periodas iškart po derliaus.
- Žiedynų formavimasis iki vegetacijos pabaigos.
Visi šie periodai yra labai svarbūs norint turėti gausų derlių, kokybiškas, saldžias uogas ir gerą kitų metų derlių. Lietuvoje dažnai siūloma tręšti braškes senoviniais metodais, mėšlu ar išbarstant tam tikrą kiekį greitai tirpstančių trąšų, ar, dar blogiau, atskirų elementų (pvz., azotu vegetacijos pradžioje ir tam tikru kiekiu kitų trąšų po derliaus). Toks pasirinkimas yra geresnis nei visiškai netręšti, tačiau išbarsčius tam tikrą kiekį trąšų, šioms ištirpus, dirvoje iškart būna per didelė trąšų koncentracija, dažnai sukelianti šoką augalams arba juos nudeginanti, o po mėnesio jau trūksta daugelio elementų. Tręšti kas dvi savaites po nedaug neapsimoka dėl laiko, darbo sąnaudų ir nepatogumo.
Naudojant mėšlą, braškyną sodinti į lauką galima tik po 1 metų, dar geriau po dviejų. Mėšlas – nekontroliuojama trąša, braškės gali pradėti nekontroliuojamai augti į lapus, pūti uogos, uogose pradėti kauptis nitratai, mėšle gausu vabzdžių kiaušinių ir t. t.
Vandenyje tirpias trąšas reiktų rinktis tik aukščiausios kokybės, pvz., olandų kompanijos „Mivena“ Granusol WSF kristalines trąšas, nes pigesnės trąšos dažnai užkemša laistymo sistemų skylutes, purškiant per lapus užsikemša purkštukai. Be to, Granusol WSF sudėtyje yra 100% vandenyje tirpstančio kalcio, kas daro šias trąšas unikaliomis.
Prasidėjus vegetacijai, augalams dažnai trūksta azoto, sieros, kalio ir kitų elementų, nes šie, po rudens lietaus ar žiemos sniego būna išplauti. Todėl sezoną reiktų pradėti su daugiau azoto turinčiomis trąšomis Granusol WSF 27+15+12 arba Granusol WSF 20-5-10+mikroelementai+MV10. Jas reiktų naudoti atsargiai, rekomenduojamomis normomis, nes dėl didelio azoto kiekio galima nudeginti augalus.
Šiek tiek daugiau sušilus dirvai, gegužės mėnesį patariama suaktyvinti dirva su mikrobiologinėmis trąšomis ir Pireco Stimuter, kuris yra puikus dirvos mikroorganizmų aktyvatorius, bei augalų stiprintojas. Pireco Stimuter sudėtyje yra amino rūgštys, fitohormonai, mikro dumbliai ir įvairių augalų ekstraktai. Mikrobiologines trąšas ir Pireco Stimuter patartina naudoti visos vegetacijos metu, kartą per mėnesį. Kuo dirvos mikroorganizmai aktyvesni, tuo geriau augalai įsisavina maisto medžiagas, esančias dirvoje, tuo mažiau serga, augalus mažiau puola kenkėjai. Dažnai augintojai nesupranta mikroorganizmų svarbos ir žiūri į tai atsainiai ir tai yra labai didelė klaida.
Prieš žydėjimą ir intensyvaus žydėjimo metu braškės tręšiamos augimą, uogų mezgimą, žiedynų ir žiedų formavimąsi skatinančiomis bei tvirtumą uogoms suteikiančiomis boro ir kalcio trąšomis. Atskirai tręšti šiais elementais nepatartina, nes, pavyzdžiui, padauginus boro, šis darosi toksiškas, o kalcis, tręšiant atskirai, bus sunkiai pasisavinamas. Geriausia naudoti specialiai tam sukurtas ir labai gerai subalansuotas, vandenyje tirpias olandų kompanijos „Mivena“ trąšas Granusol WSF Green 17-10+17+12CaO su mikroelementais ir specialiais vitaminais MV10, skatinančiais geriau pasisavinti trąšas.
Pradėjus raudonuoti uogoms derliaus metu, braškėms tręšimas yra ypatingai svarbus, nes antroje derliaus pusėje uogos nebegauna pakankamai maistinių medžiagų ir pradeda smulkėti. Tai – pats intensyviausias vegetacijos periodas. Trąšos, kurios tinka vegetacijos pradžioje, jau nebetinka derėjimo metu, nes gali peraugti į lapus. Tai turėtų būti specialiai braškių derėjimo metui subalansuotos formulės.
Kai trūksta boro ir kalcio, braškių uogos pradeda verkti, šlapiuoti. Vandeningo skonio, rūgštokos braškių uogos būna dėl kalio trūkumo. Norint, kad uogos nepradėtų smulkėti, reiktų derliaus metu papildomai tręšti, specialiai braškių tręšimui olandų kompanijos „Mivena“ sukurtomis, gerai subalansuotomis trąšomis Granusol WSF Red
12+7+25+MgO+8CaO+mikroelementai+MV10.
Nuėmus braškių derlių pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų formavimasis, kuris tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Vėliau, paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų susiformavimui, tad kitų metų uogų derlius bus mažesnis. Todėl iškart po derliaus būtina vėl 2-3 savaites tręšti specialiai tam subalansuotomis, žiedynų formavimą skatinančiomis trąšomis Granusol WSF Green arba Granusol WSF New Green ir papildomai purkšti su mikroelementais Granusol WSF Micro High MgO.
Toliau iki rugpjūčio mėnesio reiktų naudoti trąšas, turinčias mažai azoto ir daug kalio, nes kalis reikalingas braškėms, kad gerai peržiemotų. Granusol WSF Blue 10+10+30+3MgO+3CaO+mikroelementai+MV10. Ši formulė labai gerai tinka žiedynų formavimosi dėl sudėtyje esančio vandenyje tirpaus kalcio, kalis reikalingas, kad geriau peržiemotų.
„Mivena“ Granusol WSF – tai, ko gero, vienintelės vandenyje tirpios trąšos, turinčios 100% vandenyje tirpstantį gerai pasisavinamą kalcį, kas labai svarbu tręšiant per laistymo sistemas ar purškiant per lapus, nes atskirai paduoti kalcį praktiškai neįmanoma dėl to, kad užkimštų skylutes ir augalai kalcį labai sunkiai pasisavina.
Mikroelementai chelatinėse EDTA, DTPA, EDDTA formose, kas labai svarbu, kad augalai juos gerai pasisavintų. Pigesnėse trąšose, nors būna sudėtyje mikroelementai, dažnai jie tik kaupiasi dirvoje ir yra nepasisavinami. Be to, esant dirvoje vieno elemento pertekliui, šis blokuoja kitus ir vyksta grandininė reakcija, kai augalai negali pasisavinti mineralų, negali normaliai augti, derėti.
Sudėtyje yra specialių vitaminų kompleksas MV10, skatinantis augalo šaknis geriau pasisavinti maistines medžiagas.
Granusol WSF naudoja daugiau nei 80% Olandijos braškininkų. Taip pat daugelis stambių Belgijos, Vokietijos, Skandinavijos, Lenkijos, Lietuvos uogininkų, gėlių, dekoratyvinių augalų ir daržovių augintojų.
Kokius požymius rodo braškių lapai?
- Kai trūksta azoto, augalai prastai auga ir dera, lapai būna šviesūs, gelsvoki, seni – parausvėję nudžiūva.
- Kai trūksta fosforo, jauni lapai būna rudi ir maži, seni lapai – su žydrai kreminėmis dėmėmis. Tai ypač išryškėja šaltu oru, kai dirva šarminė ir trūksta drėgmės. Blogai mezga uogas.
- Be kalio senų lapų pakraščiai būna raudonai rudi, jie net apdžiūva.
- Kai trūksta magnio, lapai pasidaro raudonai rudi, tarp gyslų atsiranda pailgų dėmių, kurios apima visą lapą.
- Kai trūksta kalcio braškių lapų viršūnės susisuka, pajuoduoja žiedkočiai, žiedai.
- Rūgščiose dirvose džiūva lapų viršūnės, jauni ir seni lapai atrodo kaip apdeginti, susiraukšlėję, deformuoti, uogos mažos.
- Boro trūkumą rodo dideli geltoni lapai.
- Kai trūksta mikroelementų prasideda chlorozė.
Auginant braškes šiltnamiuose, substratuose tręšimas yra ypatingai svarbus, nes substrate, skirtingai nei atvirame grunte, nėra nei mineralų, nei mikroelementų. Visi mineralai ir mikroelementai turi būti idealiai suderinti būtent braškėms. Auginant braškes atvirame grunte, patręšus šiek tiek per dideliu kiekiu, augalas perteklių gali išspjauti per šaknis į gruntą, o kai trūksta, gali pasiimti iš grunto. Šiltnamiuose viskas turi būti tikslu, nes augalai nudega ar nuskursta labai greit.
Dėl to Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Skandinavijos augintojai, auginantys šiltnamiuose, renkasi „Mivena“ kompanijos kontroliuojamo išsiskyrimo trąšas Horti-Cote CRF, Horti-Cote Plus CRF, specialiai sukurtas naudoti substratuose ir Granusol WSF vandenyje tirpias trąšas. Ši kompanija, bendradarbiaudama su dideliais ūkiais, subalansuoja idealiai tinkančias formules kiekvienam augalui. Formulės yra nuolat tobulinamos.
Visada geriau rinktis aukščiausios kokybės, dažnai brangesnes trąšas, nes ir derliai atitinkamai būna gausesni, uogos geresnės kokybės ir galutiniame rezultate pelnas iš braškių auginimo verslo būna didesnis. Vakarų Europos ir Skandinavijos augintojai tai jau seniai suprato ir visada atiduoda pirmenybę kuo aukštesnės kokybės trąšoms, braškių daigams, pavyzdžiui, kompanijos „Henselmans“, dėl ko pas juos atitinkamai ir derliai didesni. Normalus derlius iš 1 ha yra 20-25 tonos braškių.
„Mivena“ specialistai mielai Jums sudarys tręšimo planus, naudodamiesi daugiamete Olandijos augintojų patirtimi.
