2005 metais kovos menų viršūnę pasiekęs Denis Sokol skynė pergales visur: tiek dziudo, tiek džiudžitsu, tiek graplingo, tiek kitų sporto šakų turnyruose ir varžybose. Prieš trejus metus savo sportinę veiklą pristabdė, o praėjusį savaitgalį sugrįžo su trenksmu, laimėdamas absoliučios kategorijos čempiono vardą Vilniaus miesto atviro graplingo imtynių čempionate.
Iš viso į sostinėje vykusį turnyrą sugūžėjo 191 graplingo atstovas net iš 15 Lietuvos miestų. Taip pat svečiai iš Anglijos, Airijos, Lenkijos ir Latvijos.
„Džiaugiamės dalyvių gausa, bet tuo pačiu truputį liūdime dėl gripo epidemijos, kuri tą skaičių sumažino. Vertinant apskritai visą turnyrą, pozityvo neabejotinai gerokai daugiau nei negatyvo“, – sakė Lietuvos graplingo federacijos sekretorius Erikas Kazlauskas.
Grįžkime prie absoliutaus čempiono. D. Sokol svorio kategorijoje per 90 kilogramų visas tris kovas kartu sudėjus užbaigė maždaug per penkias minutes. Kovodamas dėl absoliučios įskaitos titulo, jis taip pat nedelsė. Įskaitant finale nugalėtą geriausią 2015 metų Lietuvos graplingo kovotoją Viktorą Tamoševičių, visas kovas D. Sokol baigė varžovams atlikdamas skausmingus veiksmus.
„Tiksliau net nepasakysiu kiek laiko vyko finalas, tačiau ne daugiau trijų minučių. Atlikau rankos laužimo veiksmą ir Viktoras pasidavė. Aišku, per karjerą esu pasiekęs ir skambesnių pergalių, bet pergalė yra pergalė. Natūralu, kad džiugina”, – sakė 2017 metais graplingo reitingo lyderiu tapęs kovotojas.
„Šis laimėjimas nieko mano karjeroje nepakeis. Kaip esu minėjęs prieš trejus metus, taško nededu, tačiau kablelis yra padėtas. Jei pavyks, Lietuvos arba Europos čempionate gal ir sudalyvausiu. Jei ne – vadinasi, tai buvo paskutinės mano varžybos”, – kalbėjo D. Sokol.
- Denisai, sakykite, kaip jausmas sugrįžus po ilgos pertraukos?
- Nors prabėgo nemažas laiko tarpas, tačiau viskas iš esmės kaip buvę. Daugelis pažįstamų kovotojų, pažįstama atmosfera, pažįstama situacija. Net ir pergalės pažįstamos (šypsosi).
- Ar daug darbo pareikalavo pasiruošimas?
- Negaliu teigti, kad šiam turnyrui specialiai ruošiausi. Tiesiog yra taip, kad nuolat bėgioju, apsilankau svarmenų salėje. Kitaip tariant, ar aš dalyvauju varžybose, ar nedalyvauju, aš sportuoju.
- Jums kol kas tik 30 metų. Prieš trejus metus buvo dar mažiau. Kodėl nusprendėte taip anksti baigti savo karjerą?
- Tokiam sprendimui didžiausią įtaką padarė traumos. Turėjau rimtų kelio problemų, tad nenorėjau rizikuoti. Kita vertus, Lietuvos mastu buvau laimėjęs viską, kas įmanoma. Dabar prabėgus kažkiek laiko, norėjau pasitikrinti, ar vis dar galiu. Pasirodo, galiu (šypsosi).
