Pastaraisiais metais japonai vis dažniau suserga tokiomis su žarnyno veikla susijusiomis ligomis kaip kolorektalinis vėžys, storosios žarnos polipai, opinis kolitas, Krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas. Kita vertus, mažėja plonosios žarnos ligų. Nieko keista, nes bakterijų koncentracija plonojoje žarnoje yra daug mažesnė nei storojoje žarnoje.
Šie kiekiai skiriasi dėl žarnyno bakterijoms būdingos ypatybės – jų egzistavimas ir deguonis nesuderinami. Dauguma žarnyno bakterijų negali gyventi aplinkoje, kurioje yra deguonies. Palyginti su plonąja žarna, storojoje žarnoje beveik nėra deguonies, todėl daugiau gerųjų ir blogųjų bakterijų telkiasi storojoje žarnoje. Kai dėl sutrikusios žarnyno mikrofloros pusiausvyros suveša blogosios bakterijos, akivaizdu, kad storojoje žarnoje išsivysto daug ligų. Staigus žarnyno ligų skaičiaus augimas tik įrodo, kad modernių žmonių žarnyno mikroflora labiau prastėja. Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie žarnyno ligas, kurias sukelia blogųjų bakterijų išskiriami fermentai.
Kolorektalinis vėžys
Mirčių dėl kolorektalinio vėžio skaičius per pastaruosius 24 metus padidėjo 2,1 karto.
Remiantis 2009 m. medicinos žurnale išspausdintais tyrimo rezultatais, Bacteroides fragilis yra viena iš tų blogųjų bakterijų, kurių fermentai išskiria toksines medžiagas ir storojoje žarnoje sukelia uždegimą, transformuojantį storosios žarnos polipus į vėžį.
Žarnyno uždegimas (opinis kolitas ir Krono liga)
Bendru terminu „žarnyno uždegimas“ vadinami opinis kolitas ir Krono liga. Abu negalavimai priskiriami autoimuninių ligų kategorijai, kai dėl sutrikusios imuninės sistemos veiklos naikinamos sveikos žarnyno ląstelės. Tai neįprasta liga, bet nuo jos kenčiančių pacientų kasmet daugėja. Remiantis vien per 2012 m. išrašytų specialaus gydymo reikalaujančių pacientų pažymų skaičiumi, pastebėta, kad pacientų opiniu kolitu, padaugėjo nuo 144 tūkst. Iki 155 tūkst., o Krono liga nuo 36 tūkst. iki 38 tūkstančių.
Ligų priežastys dar nėra tiksliai nustatytos, bet neatmenama, kad tai susiję su blogųjų bakterijų išskiriamaisiais fermentais. Tiksliau sakant, tyrėjai paskelbė, kad per didelis blogųjų bakterijų fermentų gaminimo adenozino trifosfato (ATP) kiekis stimuliuoja imunines ląsteles, kurios, savo ruožtu, gamina uždegimą keliančias medžiagas.
Jie tai pat atkreipė dėmesį į tai, kad blogosios bakterijos suaktyvina uždegimą pradedančias imunines ląsteles, lemiančias lėtinį uždegimą žarnyne. Mūsų imuninės ląstelės skirstomos į dvi grupes: sukeliančias ir slopinančias uždegimą. Abi grupės sudaro tarpusavyje palankią pusiausvyrą. Deja, uždegimas tampa lėtinis, kai jį inicijuojamos įmuninės ląstelės įsivyrauja dėl blogųjų bakterijų veiklos.
Dirgliosios žarnos sindromas
Šiuolaikiniai žmonės patiria įtampą dėl laiko stokos ir darbo krūvio. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai modernioje visuomenėje, kuri jaučia nuolatinį stresą, sparčiai plintanti žarnyno liga. Žmonės kenčia nuo lėtinio vidurių veiklos sutrikimo simptomų, kurie pasireiškia ir pasikartojančiu viduriavimu, ir vidurių užkietėjimu.
Apie 10 proc. vyrų ir moterų turi DŽS, dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 30 metų. Jei, esant darbe arba važiuojant traukiniu, staiga ima skaudėti pilvą, galima įtarti, kad sergama DŽS.
Viena iš šio sindromo priežasčių – simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos sutrikimai. Šie nervai kontroliuoja kūno, įskaitant žarnyną, ritmą. Tačiau, kai blogųjų bakterijų padaugėja, nervų sistemos veikla žarnyne sutrinka. Signalas apie žarnyno nervų sistemos trikdžius perduodamas į smegenis per centrinę nervų sistemą, kuri, savo ruožtu, tampa jautri hormonų arba streso lygio pokyčiams. Iš esmės, jei dėl aukšto streso lygio įsivyravusios bakterijos, jos sutrikdo simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos veiklą, todėl mes tampame jautrūs stresui.
Norint sumažinti DŽS simptomus, svarbu palaikyti tinkamą bakterijų pusiausvyrą žarnyne ir sąmoningai stengtis mažinti stresą.
Čia buvo pateikti keli storosios žarnos ligų pavyzdžiai. Tačiau minėta, kad žarnyno mikrofloros blogėjimas susijęs su viso kūno negalavimais. Pasiaiškinkime, kokie jie yra.
Žarnyne yra 70 proc. imuninių ląstelių
70 proc. visų kūne esančių imuninių ląstelių yra žarnyne, todėl jo mikrofloros blogėjimas ne tik didina toksinų kiekį, bet ir silpnina imunitetą. Kodėl tokia didelė imuninių ląstelių dalis yra susikoncentravusi žarnyne?
Priežastis paprasta – žarnynas yra lyg vartai, skiriantys kūno vidų nuo išorės. Maistas į kūną visų pirma patenka per burną. Bakterijos arba virusai taip pat patenka per burną arba nosį. Tačiau nei mūsų burna, nei nosis nėra tiesioginis įėjimas į kūną, nors greičiausiai būtent taip ir atrodo. Maistas įsisavinamas tik tada, kai per stemplę ir skrandį pasiekia žarnyną. Tiesiog įsivaizduokite, kad burna – tai kiemo vartai, o žarnynas – namo paradinės durys.
Žarnynas veikia it apsauginis skydas, sustiprintas daugybe imuninių ląstelių, padedančių atlikti svarbų kūno paradinių durų vaidmenį. Imuninės ląstelės sprendžia, ar patenkančios medžiagos yra kenksmingos, ar nekenksmingos organizmui, ir prižiūri, kad kenksmingos, taip pat bakterijos ir virusai nepatektų vidun ir būtų pašalinti. Be to, yra dar kvadrilijonas žarnyno bakterijų, kurios nėra pašalinamos iš kūno. Tai įmanoma tik todėl, kad imuninės ląstelės atpažįsta jas kaip nekenksmingas, nes tik šie žarnyno mikroorganizmai gamina ir tiekia mūsų kūnui reikalingas aminorūgštis ir vitaminus.
Žarnyno būklė turi įtakos vėžiui atsirasti
Imuninės ląstelės turi daug mechanizmų, kurie padeda ląstelei netapti vėžine.
Gal nustebsite sužinoję, kad organizme kasdien atsiranda daugiau nei 5 tūkst. ikivėžinių ląstelių. Kai blogųjų bakterijų išskiriami toksinai, kancerogenai ir radiacija pažeidžia ląstelių DNR, tos ląstelės tam ikivėžinės.
Dėl organizmo gebėjimo 99 proc. ląstelių su pažeistu DNR yra atkuriamos ir vėl tampa sveikos. Tačiau, jeigu DNR pažeidimai yra rimti arba nepakanka maistinių medžiagų, ląstelės nebeatsikuria. Dalis neatkurtų lastelių nusinaikina ir tampa negyvos. Ši užprogramuota ląstelių mirtis vadinama apoptoze. Tada fagocitais vadinamos imuninės ląstelės absorbuoja negyvąsias ląsteles ir jų liekanas, kurios pakeičiamos naujai atsiradusiomis ląstelėmis.
Sąlygos atsirasti vėžinei ląstelei susidaro tada, kai anomalios ląstelės su pažeistu DNR toliau auga ir nebevyksta apoptozė.
Fagocitai nebeabsorbuoja jokių anomalijų ląstelių, išskyrus tas, kurios yra negyvos. Laimei, ne visos ląstelės, kurios išlieka apoptozės metu, tampa vėžinės. Taip nutinka, kai pažeistos ląstelės išskiria neįprastas medžiagas. Imuninės ląstelės, aptikusios šias organizmui nebūdingas medžiagas, puola naikinti pažeistąsias ląsteles.
Tokie ir yra du pagrindiniai gynybos nuo vėžio mechanizmai. Nors organizmas turi daugybę gynybinių pakopų, vis tiek lieka galimybė šią apsaugą pažeisti ir leisti susiformuoti vėžinei ląstelei.
Tad labai svarbu reguliuoti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, kad neatsirastų bereikalingi toksinai, skatinantys ikivėžinių ląstelių gamybą, ir palengvėtų maistinių medžiagų, būtinų pažeistoms ląstelėms atkurti, įsisavinimas. Be to, sureguliavus žarnyno mikroflorą, imuninė sistema išlieka optimalaus lygio ir tai reikšmingai stabdo ląstelių virsmą į tikrąsias vėžines ląsteles.
