Technologijos, ateinančios į Lietuvą iš Japonijos, nieko nestebina. Tačiau tai ne visada yra vien tik techninės naujovės, tai gali būti ir kelių šimtų metų japoniškos tradicijos, kurios šiandien sėkmingai taikomos pramonės ir statybos sektoriuje. Viena iš tokių naujovių – Shou Sugi Ban būdu deginta mediena. Tai mediena, kuriai būdingos trys savybės – estetika, patvarumas ir ilgaamžiškumas. Shou Sugi Ban būdu apdorota mediena išlaiko gerąsias natūralaus medžio savybes, tačiau kartu įgyja išskirtinių charakteristikų, tokių kaip atsparumas saulei, vandeniui ir net ugniai. Apie šią medieną ir jos panaudojimo galimybes plačiau pasakoja UAB „Dragonwood.eu“ vadovas Evaldas Paulikas.
Shou Sugi Ban – ypatinga medienos apdirbimo tradicija iš Japonijos
Japoniška kokybė šiandien plačiai žinoma visame pasaulyje, istoriškai, ji kildinama iš specifinės japonų darbo etikos, ypatingo tikslumo ir atidumo kiekvienai detalei, šintoizmo ir budizmo religijos
bei ribotų natūralių išteklių. Būtent šie faktoriai nuo seno vertė ieškoti žmones ieškoti efektyvių sprendimų, kuri patogius, ilgaamžius ir aplinkai draugiškus produktus.
Shou Sugi Ban yra viena iš tokių tradicijų. Tai – medienos deginimo technologija, kurios pirminis tikslas buvo užkonservuoti medieną, apsaugoti ją nuo drėgmės, puvimo, pelėsio, medieną naikinančių vabzdžių bei saulės poveikio.
Kaip tai buvo pasiekiama?
Mediena, dažniausiai spygliuočių, apdorojama 1000 °C temperatūroje, taip viršutiniame sluoksnyje pašalinama visa drėgmė ir sunaikinama bet kokia organika, susiformuoja anglies sluoksnis, kuris nebijo nei saulės, nei drėgmės, ir net ugnies. Suanglėjęs sluoksnis toliau yra išlyginamas, specialistų kalba, „nušukuojamas“, esant poreikiui, mediena papildomai alyvuojama – tai suteikia medienai papildomo atsparumo aplinkos faktoriams.
Namų fasadai, tvoros arba terasos, pagaminti iš tokios medienos, yra ilgaamžiai, jų neveikia lietus, ultravioletiniai spinduliai, juose neįsimeta kirvarpos ar puvėsis, jie atsparesni fiziniams pažeidimams, ir nebijo net ugnies.
Priešingai nei dažyti fasadai, jie nereikalauja ypatingos priežiūros, atspalviui atnaujinti rekomenduojama pietinę pusę peralyvuot kas 5 metai, o šiaurinę – kas 10 metų.
Kodėl kelių šimtų metų senumo metodas šiandieną tampa populiariu?
Shou Sugi Ban metodas atsirado ir išpopuliarėjo Japonijoje 17 amžiuje, kada prasidėjo pramonės vystymasis, urbanizacija, didėjo gyventojų tankis.
Tada, buvo pradėta ieškoti patvarių ir ugniai atsparių medžiagų, o Shou Sugi Ban leisdavo santykinai paprastu ir pigiu būdu, nenaudojant papildomų medžiagų ar chemikalų, sutvirtinti medieną taip, kaip ji savo tvirtumu ir atsparumu aplinkos poveikiui neveik nenusileistų mūrui. Shou Sugi Ban buvo žinoma kaip žemesniosios klasės, medinių namų savininkų praktikuojama tradicija.
Šiandieną, Shou Sugi Ban išpopuliarėjo ir tapo madinga, ir ne tik Japonijoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Dabar, Shou Sugi Ban žinoma kaip produktas, atitinkantis mados ir ideologines tendencijas bei aplinkosauginius reikalavimus – tokia statybinė medžiaga yra ekologiška natūrali, patvari, draugiška aplinkai ir žmogui, ir svarbiausia, ilgaamžė. Shou Sugi Ban renkasi tie, kas teikia pirmenybę natūraliems, ekologiškiems, ilgaamžiams produktams. Greta jau minėtų savybių, Shou Sugi Ban suteikia namų fasadams, terasoms ir tvoroms nuostabų vaizdą.
Kaip atrodo Shou Sugi Ban? Deginta mediena gali atrodyti įvairiai, bet visada – fantastiškai
Ne visa deginta mediena yra vienoda. Shou Sugi Ban metodu dažniausiai yra apdirbama spygliuočių mediena, dažniausiai tai yra eglė, pušis arba maumedis. Galutinio produkto išvaizda priklauso nuo medienos, nuo medžio šakotumo, o šalia to, yra eilė kitų faktorių.
Jei deginta mediena yra alyvuojama, ji ne tik papildomai sutvirtinama, bet išgyja gražaus švelnaus spindesio. Jei į alyvą įmaišoma pigmento, medienai suteikiamas tam tikras atspalvis ir išskirtinis vaizdas – dažniausiai naudojamos spalvos yra raudono vyno, kavos, aukso atspalvio.
Priklausomai nuo pirminio medienos atspalvio, galima rinktis ir kitokį, pvz. pilką pigmentą – kadangi mediena nėra tolygios spalvos, pilkas atspalvis nepadengia viso paviršiaus, o pigmentas pasiskirto atkartodamas rievės struktūrą.
Dar vienas estetinis sprendimas – kai apdegęs, suanglėjęs paviršius nėra pilnai „nušukuoamas“, o tik sutvirtinamas alyvuojant. Tada, deginta mediena yra praktiškai juoda ir lengvai rumbuota, sakoma, kad ji primena krokodilo odą. Tokia mediena itin mėgstama interjero dizainerių ir naudojama ten, kur norima sukurti išskirtinę atmosferą patalpų viduje.
UAB „Dragonwood.eu“ kaip atskira įmonė veikia nuo 2021 metų. Veiklos ištakos yra kitoje bendrovėje, kuri užsiima įvairiais medžio darbais daugiau nei dvidešimt metų. Augant darbų apimtims, buvo nuspręsta dalį veiklos atskirti, ir taip buvo įkurta UAB „Dragonwood.eu“ , kuri užsiima medienos deginimu ir degintos medienos pardavimu. Tais atvejais, jei klientas jau įsigijo paprastą medieną, įmonėje teikiama medienos padeginimo paslauga.
Straipsnis parengtas pagal: jumsinfo.lt statyba. Degintos medienos tradicijos iš Japonijos – mediena, atspari UV spinduliams, drėgmei, vandeniui ir netgi ugniai.
