Idealiausia, kuomet žmogaus organizme gliukozės (cukraus kraujyje) kiekis kraujyje yra palaikomas labai siaurame diapazone. Kuomet gliukozės kiekis yra ne normos ribose, dažnai susiduriama su įvairiomis sveikatos problemomis. Insulinas ir gliukagonas yra hormonai, kurie tai reguliuoja. Tiek insulinas, tiek gliukagonas išskiriami iš kasos, todėl jie vadinami kasos endokrininiais hormonais. Taigi, kasa yra pagrindinis šios žaidėjas visame reguliavime. Kasos insulino ir gliukagono gamyba galiausiai lemia, ar pacientas suserga diabetu, hipoglikemija ar kita liga.
Insulino pagrindai: kaip insulinas padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje
Insulinas ir gliukagonas yra hormonai, kuriuos išskiria kasos salelių ląstelės. Jie abu išsiskiria reaguodami į cukraus kiekį kraujyje!
Insuliną paprastai išskiria kasos beta ląstelės (tam tikros rūšies salelių ląstelės). Insulino sekrecijos stimulas yra AUKŠTAS gliukozės kiekis kraujyje. Nors kasos išskiriamo insulino kiekis visada yra mažas, didėjant gliukozės kiekiui kraujyje, jo išskiriamas kiekis didėja. Panašiai, mažėjant gliukozės kiekiui kraujyje, mažėja kasos salelių išskiriamo insulino kiekis.
Insulinas veikia daugybę ląstelių, įskaitant raumenis, raudonuosius kraujo kūnelius ir riebalų ląsteles. Reaguodamos į insuliną, šios ląstelės absorbuoja gliukozę iš kraujo, todėl didelis gliukozės kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus diapazono.
Gliukagoną kasos salelių alfa ląstelės išskiria panašiai kaip insuliną... išskyrus priešingą pusę. Jei gliukozės kiekis kraujyje yra didelis, gliukagonas neišskiriamas.
Tačiau kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja (pvz., tarp valgymų ir mankštos metu), gliukagono išskiriama vis daugiau. Kaip ir insulinas, gliukagonas turi įtakos daugeliui kūno ląstelių, bet ypač kepenims.
Gliukagono vaidmuo kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje
Gliukagono poveikis yra tai, kad kepenys išskiria gliukozę, kurią jos sukaupė savo ląstelėse, į kraują, o tai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Gliukagonas taip pat skatina kepenis (ir kai kurias kitas ląsteles, pvz., raumenis) gaminti gliukozę iš statybinių blokų, gaunamų iš kitų organizme esančių maistinių medžiagų (pvz., baltymų).
Mūsų kūnas funkcionuoja idealiausiai, kuomet gliukozės kiekis kraujyje būtų nuo 70 mg/dl iki 110 mg/dl (mg/dl reiškia miligramus gliukozės 100 mililitrų kraujo).
Žemesnis nei 70 yra vadinamas „hipoglikemija“. Virš 110 gali būti normalu, jei pavalgėte per 2–3 valandas. Štai kodėl gydytojas nori išmatuoti gliukozės kiekį kraujyje, kai nevalgėte. Jis turėtų būti nuo 70 iki 110. Tačiau net ir pavalgius gliukozės kiekis turi būti mažesnis nei 180. Virš 180 vadinama „hiperglikemija“ (tai išvertus reiškia „per daug gliukozės kraujyje“). Jei išgėrus cukraus ir vandens gėrimo (gliukozės tolerancijos testas) jūsų du cukraus kiekio kraujyje matavimai viršija 200, jums diagnozuotas diabetas.
1 tipo diabeto rizikos veiksniai
Yra keletas rizikos veiksnių, dėl kurių gali padidėti tikimybė, kad susirgsite 1 tipo cukriniu diabetu – jei turite genetinį žymenį, dėl kurio galite susirgti diabetu. Šis genetinis žymeklis yra 6 chromosomoje ir yra ŽLA (žmogaus leukocitų antigeno) kompleksas. Keli ŽLA kompleksai buvo susieti su 1 tipo cukriniu diabetu, ir jei turite vieną ar daugiau iš jų, galite susirgti 1 tipo diabetu. (Tačiau, jei turite reikiamą ŽLA kompleksą, tai negarantuoja, kad susirgsite diabetu; iš tikrųjų mažiau nei 10% žmonių, turinčių „teisingą“ kompleksą (-us), iš tikrųjų išsivysto 1 tipas.)
Kiti 1 tipo diabeto rizikos veiksniai yra šie:
Virusinės infekcijos. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri virusai gali paskatinti 1 tipo diabeto vystymąsi, nes imuninė sistema atsigręžia prieš kūną, o ne padeda kovoti su infekcija ir liga. Manoma, kad 1 tipo virusai sukelia: raudoniukę, koksaki ir kiaulytę.
Rasė / etninė priklausomybė. Kai kurios etninės grupės turi didesnį 1 tipo diabeto dažnį. Jungtinėse Amerikos Valstijose baltaodžiai yra labiau linkę į 1 tipą nei afroamerikiečiai ir ispanai amerikiečiai. Kinai turi mažesnę riziką susirgti 1 tipu, kaip ir žmonės Pietų Amerikoje.
Geografija. Atrodo, kad žmonėms, gyvenantiems šiauriniame klimate, yra didesnė rizika susirgti 1 tipo diabetu. Buvo pasiūlyta, kad šiaurinėse šalyse gyvenantys žmonės daugiau būna patalpose (ypač žiemą), o tai reiškia, kad jie yra arčiau vienas kito, o tai gali sukelti daugiau virusinių infekcijų. Ir atvirkščiai, žmonės, gyvenantys pietiniame klimate, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, rečiau susirgs 1 tipo liga. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad šiaurinėse šalyse daugiau atvejų diagnozuojama žiemą; diagnozavimo dažnis sumažėja vasarą.
Šeimos istorija. Kadangi 1 tipo cukrinis diabetas yra susijęs su paveldimo polinkiu susirgti šia liga, jei šeimos narys turi (ar turėjo) 1 tipo diabetą, jums kyla didesnė rizika. Jei abu tėvai serga (arba sirgo) 1 tipo diabetu, tikimybė, kad jų vaikas susirgs 1 tipo cukriniu diabetu, yra didesnė nei tuo atveju, jei tik vienas iš tėvų serga (ar sirgo) diabetu. Tyrėjai pastebėjo, kad jei tėtis serga 1 tipo cukriniu diabetu, rizika susirgti ir vaikui yra šiek tiek didesnė nei tuo atveju, jei 1 tipo diabetu serga mama ar brolis.
Ankstyva mityba. Tyrėjai pastebėjo šiek tiek didesnį 1 tipo diabeto dažnį vaikams, kuriems buvo duotas karvės pienas labai jauname amžiuje.
Kitos autoimuninės ligos. Kaip paaiškinta pirmiau, 1 tipo diabetas yra autoimuninė būklė, nes dėl to organizmo imuninė sistema atsigręžia prieš save. Yra ir kitų autoimuninių būklių, kurios gali turėti panašų ŽLA kompleksą, todėl turint vieną iš šių sutrikimų gali padidėti 1 tipo išsivystymo tikimybė. Kitos autoimuninės būklės, galinčios padidinti 1 tipo riziką, yra: Graves liga (Toksinis difuzinis gūžys), išsėtinė sklerozė ir žalinga anemija.
2 tipo diabetas: nieko saldaus
Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas
Gliukozės reguliavimas organizme vyksta autonomiškai ir nuolat kiekvieną paros minutę. Normalus BG lygis turi būti nuo 60 iki 140 mg/dl, kad organizmo ląstelės aprūpintų reikiama energija. Smegenų ląstelėms nereikia insulino, kad gliukozė būtų nukreipta į neuronus; tačiau vis tiek turi būti įprastos sumos. Per mažas gliukozės kiekis, vadinamas hipoglikemija, bado ląsteles, o per didelis gliukozės kiekis (hiperglikemija) sukuria lipnų, paralyžiuojantį poveikį ląstelėms. Euglikemija arba cukraus kiekis kraujyje normos ribose yra natūraliai idealus organizmo funkcijoms. Norint palaikyti normalų BG lygį, reikalinga subtili pusiausvyra tarp kasos, žarnyno, smegenų ir net antinksčių hormonų.
Savikontrolė – vienas cukrinio diabeto valdymo pagrindų, todėl sergant šia liga yra svarbus reguliarus gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas, kuris padeda valdyti cukrinį diabetą. Sergantieji cukriniu diabetu, namuose turi reguliariai tikrintis gliukozė kiekį kraujyje tam skirtais matuokliais. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad nesvarbu kokio, 1 ar 2 tipo, CD sergama, kuo dažniau tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, tuo hemoglobinas (HbA1c) yra mažesnis.
