Daugelis iš mūsų retai susimąstome apie geriamą vandenį. Pripildome stiklinę, užsukame čiaupą ir geriame. Bet ar visi žinome, kiek vandens iš tikrųjų reikia išgerti kasdien? Ar vanduo, kurį geriame, yra saugus? Ką daryti, jei vanduo iš čiaupo taptų užterštas? Kokį vandens filtrą geriausia pasirinkti? Apie visa tai vertėtų pakalbėti išsamiau.
Kiek vandens jums reikia?
Daugiau kaip 70 % žmogaus organizmo sudaro vanduo. Be vandens mūsų organizmas negalėtų palaikyti normalios kūno temperatūros, reikiamo kiekio sąnarių skysčio ir pašalinti kenksmingas medžiagas. Negaunant pakankamai vandens, gali atsirasti dehidratacija, kuri sukelia raumenų silpnumą ir mėšlungį, koordinacijos sutrikimus, padidėjusią išsekimo dėl karščio ir šilumos smūgio riziką. Iš tikrųjų vanduo yra toks svarbus, kad žmogus be jo negalėtų išgyventi ilgiau nei penkias dienas. Taigi, kiek vandens reikia mūsų organizmui?
Dažnai teigiama, kad kasdien reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, tačiau organizmui reikalingas vandens kiekis yra pakankamai individualus dalykas. Remiantis tyrimų rezultatais, moterims rekomenduojama kasdien išgerti daugiau kaip 11 stiklinių vandens o vyrams - daugiau kaip 15 stiklinių vandens. Rekomenduojama kelias dienas stebėti, kiek išgeriame vandens, kad pajustume, kiek mums jo reikia.
Ar vanduo iš čiaupo yra saugus?
Ar vanduo iš čiaupo jūsų namuose yra saugus? Vanduo laikomas saugiu, jei jis tiekiamas centralizuotai. Centralizuotai tiekiamo vandens sistemos yra prižiūrimos laikantis nustatytų sveikatos standartų, susijusių su geriamajame vandenyje esančiais teršalais.
Kai geriamasis vanduo iš valymo įrenginių keliauja į jūsų namus, jis turi atitikti griežtus sveikatos standartus. Jūsų namus pasiekiančiame vandenyje esančių teršalų kiekis neturėtų kelti pavojaus sveikatai. Žinoma, gali nutikti nelaimingų nutikimų. Jei vanduo užteršiamas kažkuo, kas gali iš karto sukelti pavojų sveikatai, tiekėjas privalo nedelsdamas jus apie tai informuoti. Todėl norint apsisaugoti nuo tokių galimų nelaimingų nutikimų, rekomenduojama naudoti vandens filtrus.
Kokių teršalų yra vandenyje?
Vanduo gali būti užterštas keliais būdais. Jame gali būti mikroorganizmų, pavyzdžiui, bakterijų ir parazitų, kurie į vandenį patenka su žmonių ar gyvūnų išmatomis. Vandenyje gali būti cheminių medžiagų, kurios patenka į vandenį iš pramoninių atliekų arba purškiant pasėlius. Trąšose esantys nitratai į vandenį gali patekti su nuotėkiu iš žemės. Įvairios mineralinės medžiagos, pavyzdžiui, švinas ar gyvsidabris, gali patekti į vandens telkinius kartais iš natūralių požeminių telkinių arba dėl netinkamo teršalų šalinimo. Švinas į geriamąjį vandenį gali patekti per senus švininius vamzdžius.
Vandens gręžiniai: sauga ir kokybė
Vis daugiau žmonių persikelia į nuosavus namus ir naudojasi vandens gręžiniais, kaip pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu. Tokiais atvejais ypač svarbu patiems pasirūpinti geriamojo vandens kokybe, įsirengiant vandens filtravimo sistemas.
Vandens gręžinių saugai įtakos gali turėti daugybė įvairių veiksnių – pradedant gręžinio įrengimu ir priežiūra ir baigiant vandeningojo sluoksnio kokybe ir veikla, kuri vykdoma gręžinio teritorijoje. Taigi, rekomenduojama pasitarti su vandens valymo specialistais ir reguliariai tikrinti vandens gręžinio vandenį, o atsiradus problemoms, jas nedelsiant spręsti.
Užteršto vandens gėrimo poveikis sveikatai
Užteršto vandens poveikis sveikatai priklauso nuo teršalų rūšies, pvz.:
- Kriptosporidija – tai patogeninis mikroorganizmas, kuris kartais patenka į vandens telkinius. Jis gali sukelti virškinimo trakto ligą, kuri gali būti mirtina.
- Švinas kūdikiams ir vaikams gali sukelti fizinės ir psichinės raidos sutrikimų. Ilgus metus geriant švinu užterštą vandenį gali atsirasti inkstų veiklos sutrikimų ir padidėti kraujospūdis.
- Nitratai gali užteršti vandenį ir kelti tiesioginę grėsmę kūdikiams. Žarnyne nitratai virsta nitritais, kurie trukdo kraujui pernešti deguonį. Vyresnių vaikų organizme esantis fermentas atkuria kraujo gebėjimą pernešti deguonį.
Ar vandens virinimas gali sumažinti jame esančių teršalų pavojų sveikatai? Tai priklauso nuo teršalo. Virinant vandenį galima sunaikinti mikrobus, tačiau švinas, nitratai ir pesticidai išlieka. Virinant vandenį, mažėja jo tūris ir padidėja šių teršalų koncentracija.
Vandens kokybė ir vandens filtrai
Vis daugiau žmonių, siekdami, kad jų geriamasis vanduo būtų saugesnis, namuose naudoja vandens filtrus, kurie gali būti skirtingų rūšių, pvz.:
- Aktyvuotos anglies filtrai gali pašalinti tam tikrus organinius teršalus, kurie turi įtakos skoniui ir kvapui. Kai kurios sistemos taip pat skirtos šalinti šalutinius chloravimo produktus, tirpiklius ir pesticidus arba tam tikrus metalus, pavyzdžiui, varį ar šviną.
- Vandens minkštinimo filtrai veiksmingai iš vandens šalina kalkes. Jei tokie filtrai modifikuojami, jie kartu gali pašalinti ir nitratus, geležį bei manganą.
- Atbulinio osmoso filtrai gali pašalinti nitratus ir natrį, taip pat pesticidus, fluoridą, chloridą ir naftos chemines medžiagas.
- Vandens nugeležinimo filtrai yra skirti geležies pertekliui iš vandens pašalinti. Be to, kai kurie vandens nugeležinimo filtrai gali pašalinti ir mangano perteklių bei nemalonius kvapus.
- Mechaniniai vandens filtrai skirti sulaikyti įvairias mechanines priemaišas, pvz., smėlį, rūdis, purvą, vandentiekio sistemos atplaišas, smulkiąsias daleles ir kt.
Ir tai nėra vienintelės vandens filtrų rūšys, iš kurių galima pasirinkti. Tačiau visais atvejais pirmiausia rekomenduojama atlikti vandens tyrimus ir išsiaiškinti, ko yra jūsų vandenyje. Tuomet galima pasirinkti ir veiksmingiausiai veikiančius vandens filtrus.
