ltzh-CNenfrdeplrues

visainfo.lt – visa informacija vienoje vietoje!

Kokia Jūsų žarnyno būklė – suprasite pažvelgę į išmatas

Kokia Jūsų žarnyno būklė – suprasite pažvelgę į išmatas Kokia Jūsų žarnyno būklė – suprasite pažvelgę į išmatas

Ar žinote, kad nustatyti savo žarnyno mikrofloros būklę galite ir savarankiškai, nesilankant pas gydytoją? Pažvelkite į savo išmatas, kurių spalva, forma ir kvapas atskleis žarnyno būklę.

Paprastai neturime galimybių išsiaiškinti, kas darosi mūsų organizme. Tad geriausias būdas sužinoti, kokia yra žarnyno būklė, – pasitikrinti išmatas. Jos atrodo taip, tarsi būtų suformuotos iš maisto liekanų, bet ši dalis tėra maždaug 5 procentai. Kiti 95 proc. proporcingai pasiskirsto taip: 60 proc. sudaro vanduo, o 35 proc. tvirtoji masė. Suskaidžius tvirtąją masę, 15 proc. tenka žuvusiųjų žarnyno bakterijų liekanoms, likę 20 proc. – žuvusioms ląstelėms, kurios atsisluoksniuoja nuo žarnyno sienelių medžiagų apykaitos metu. Išmatos rodo, kokia yra žarnyno būklė.

Spalva, forma ir kvapas yra pagrindiniai išmatų įvertinimo rodikliai, nes juos veikia žarnyno bakterijų būklė bei suvartoto maisto kiekis, dėl kurio gali pasikeisti žarnyno bakterijų pusiausvyra.

Štai ką reikėtų žinoti apie išmatų būklę:

  • Išmatų spalva. Sveikų išmatų spalva svyruoja nuo ochros iki rudos. Tai priklauso nuo virškinimo sulčių – tulžies, kuri gaminama kepenyse. Viena tulžies sudedamųjų dalių, vadinama bilirubinu, iš esmės yra geltona, tačiau ši spalva kinta iki rudos dėl žarnyno bakterijų sintetinamų fermentų poreikio. Žarnyne pagausėjus blogųjų bakterijų, bilirubino spalva patamsėja ir išmatos tampa juodai rudos. Kita vertus, kai gerųjų bakterijų pagausėja, išmatos įgyja ochros ar rudą spalvą. Taigi, kai pavalgome daugiau gyvūninės kilmės baltymų, pavyzdžiui, mėsos, išmatų spalva patamsėja, tačiau jos gali tapti geltonos, pavartojus daugiau javų, ankštinių kultūrų ir daržovių.
  •  Išmatų forma. Forma rodo, kiek maistinės ląstelienos ir angliavandenių vartojame. Šios medžiagos yra svarbios, norint padidinti išmatų tūrį. Maistinės skaidulos ir angliavandeniai yra korėtos tekstūros, todėl gali padidinti išmatų kiekį ir minkštumą. Minkštos išmatos lengvai pašalinamos, tad nebūtina stangintis tuštinimosi metu. Kita vertus, išmatos plonėja ir kietėja, kai tik užvalgoma kaloringesnio bei riebesnio maisto ir sumažinamas maistinių skaidulų vartojimas. Dažniau suvalgius pusgaminių ar sumažinus porcijų dydį lieknėjimo tikslais, išmatoms labai trūksta sudedamųjų, tad retėja tuštinimosi periodiškumas. Tai yra blogėjančios žarnyno būklės požymiai. Užsitęsus šiai būklei, prasideda rimtas vidurių užkietėjimas.
  • Išmatų kvapas. Kuomet išmatos labai dvokia, reikia susirūpinti, nes žarnyne padaugėjo blogųjų bakterijų, gaminančių tokias medžiagas kaip indolas, skatolas ir sieros vandenilis. Ne vien išmatų, bet ir žarnyno dujų kvapas yra tarsi žarnyno būklės barometras. Žarnyno bakterijos minta maistinėmis skaidulomis ir angliavandeniais. Misdamos šiuo maistu, žarnyno bakterijos generuoja energiją, o dujos yra šalutinis šio proceso produktas. Kai žarnyno mikroflora subalansuota, šios dujos neturi žalingo poveikio, į jų sudėtį įeina anglies dvidegenis, vandenilis ir metanas. Trumpai tariant, jei žarnyno dujos pasišalina po to, kai susidaro žarnyne, tai tik rodo, kad žarnyno bakterijos yra aktyvios. Svarbus rodiklis, leidžiantis nustatyti žarnyno būklę, yra ne tiek dujų pasišalinimo dažnis, kiek jų kvapas. Tinkamai funkcionuojant gerosioms bakterijoms, žarnyno dujos būna bekvapės ir šalia esantys žmonės nepasijustų nepatogiai, jei jos staiga pasklistų. Tačiau, jei žarnyno dujos dvokia, tai rodo, kad blogosios bakterijos yra aktyvios ir gamina žalingas dvokiančias dujas. Amoniako ir sieros vandenilio turinčios dujos, kurių blogosios bakterijos išskiria per daug, pradeda stimuliuoti simpatinę nervų sistemą ir žmogus darosi suirzęs. Maža to, išskiriamasis ir aktyvusis deguonis, kuris pažeidžia žarnyno gleivinę. Jei žarnyno dujos nuolat dvokia, būtina nedelsiant susirūpinti žarnyno mikrofloros būkle.

Dieta gali pakeisti žarnyno bakterijas, tačiau trumpam

Žinoma įvairių mitybos būdų: vašoku, vakarietiška virtuvė arba vegetariškas maistas. Ar maistas turi įtakos žarnyno bakterijoms?

Žarnyno bakterijų pusiausvyra priklauso nuo žmonių mitybos įpročių arba etninės priklausomybės. Vis dėlto žarnyno bakterijas įmanoma pakeisti per gana trumpą laikotarpį, pakeitus valgymo įpročius.

2011 m. viename autoritetingiausių mokslinių žurnalų „Science“ pasirodžiusiame straipsnyje mokslininkai pavartojo terminą „enterotipas“, kuris reiškia žmonių, kuris reiškia žmonių žarnyne gyvenančių mikroorganizmų klasifikaciją. Pagal šį straipsnį, žmogaus žarnyno bakterijų kombinacijos gali būti klasifikuojamos į tris pagrindinius tipus.

Tyrimo komanda išanalizavo žarnyno bakterijų modelius ir suskirstė juos į tris tipus. Pirmam tipui būdingas „Ruminococcus genties dominavimas, antrajam – Bacteroides gentis, o trečiajam – Prevotella gentis (gentis – tai taksonominė kategorija, pagal kurią klasifikuojami mikroskopiniai organizmai.

Daugiau nei 80 proc. japonų arba švedų gentinė sudėtis priskiriama pirmajam enerotipui. Antrasis enterotipas dominuoja tarp amerikiečių ir kinų. Dauguma žmonių Lotynų Amerikoje greičiausiai išlaiko gentinę sudėtį, priskiriama trečiajam enterotipui. Visi šie skirtumai, manoma, atsirado dėl mitybos įpročių. Pavyzdžiui, tikima, kad tautos, kurių patiekaluose dominuoja gyvūninės kilmės baltymai ir riebalai, priklauso enterotipui, kuriame dominuoja Bacteroides. Žmonės, valgantys daugiau angliavandenių, nes jų virtuvėje dominuoja augalinės kilmės patiekalai, greičiausiai priklauso enterotipui, kuriame paplitę Prevotella.

Be to, atliekami vis pažangesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti žarnyno fermentų ir maisto patiekalų sąsajas. Pavyzdžiui, fermentas, sintetinantis glutamo rūgštį, t.y. vieną iš aminorūgščių, pavyzdžiui dominuoja tarp venesueliečių ir Afrikos vietinių gyventojų žarnyno bakterijų. Kita vertus, Amerikoje paplitęs glutaminą skaidantis fermentas. Amilazė – tai fermentas, kuris skaido krakmolą. Jis labiau paplitęs tarp venesueliečių ir vietinių afrikiečių, bet ne amerikiečių. Toks rezultatas siejamas su afrikiečių mitybos pagrindiniu patiekalu – kukurūzais. Tarp amerikiečių labiau paplitę fermentai, reguliuojantys tulžies dalyvavimą medžiagų apykaitoje, nes jie įpratę vartoti riebius mėsos patiekalus. Ateityje numatyta dažniau tirti enterotipų universalumo lygį, sąsajas tarp enterotipų ir mitybos arba ligų, taip pat skirtumus, kurie priklauso nuo konkretaus regiono.

Minėtieji rezultatai atspindi ilgalaikių valgymo įpročių lemiamus skirtumus. Straipsnyje, kuris buvo paskelbtas 2013 m. rimčiausiame mokslo žurnale „Nature“, atskleisti faktai, kad žarnyne pakinta mikrobų kolonijų struktūra, trumpam pakeitus mitybą. Tyrime dalyvavo asmenys nuo 20 iki 33 metų amžiaus, jie buvo suskirstyti į dvi grupes, turėjusias penkias dienas iš eilės maitintis arba vien augalinės kilmės gaminiais, įskaitant daržoves ir javus, arba gyvūninės kilmės, kur dominavo kiaušiniai, mėsa ir sūris; vėliau buvo nagrinėjami tiriamųjų žarnyno mikrobų kolonijų struktūros pokyčiai. Rezultatai atskleidė, kad antrąją tyrimo dieną blogųjų bakterijų pradėjo gausėti tos grupės žarnyne, kuri vartojo gyvūninės kilmės gaminius. Tačiau, vos nustojus maitintis gyvūninės kilmės produktais, mikrobų kolonijų struktūra žarnyne gana greitai grįžo į pradinę būklę. Augaliniais gaminiais besimaitinusios grupės žarnyno mikrobų kolonijų struktūra beveik nepasikeitė. Remiantis tyrimo išvadomis, bakterijų pusiausvyra žarnyne labai priklauso nuo mitybos pokyčių, net jeigu jie trumpalaikiai.

Tinkama kasdieninė mityba pagerina fermentų galimybes

Kokie patiekalai gali padidinti žarnyno fermentų galias?

Idealiausia dieta yra subalansuota mityba. Be subalansuotos mitybos, dar svarbu laikytis tam tikro maitinimo režimo ir tinkamo valgymo būdo.

Pateikiame keletą idealių mitybos variantų. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė yra trys pagrindiniai valgiai, kurių turėtų nepraleisti net ir itin užsiėmęs žmogus. Ir dar keli patarimai, kuriais verta vadovautis.

  • Pusryčiai. Užimtas žmogus arba nepusryčiauja, arba skubiai užpildo savo skrandį nelabai maistingais dalykais. Yra toks posakis, kad diena prasideda nuo pusryčių. Sotūs pusryčiai neleidžia sugadinti žarnyno mikrofloros ir tai savaime užtikrina puikius žmogaus darbo rezultatus darbe bei kitoje veikloje. Žmonių, kurie pusryčiams išgeria tik stiklinę sulčių, skaičius kasmet auga, bet užimtiems žmonėms dėl to rekomenduojama pavalgyti ryžių su fermentuotomis sojų pupelėmis (angl. natto).  Tai yra puikus baltymų šaltinis. O jei prie ryžių su fermentuotomis sojų pupelėmis dar įtrauktumėte miso sriubą ir vaisių, gautumėte tiesiog gerai subalansuotus pusryčius. Papildomai suvalgytas bananas – tai praktiška ir veiksminga priemonė žarnyno mikroflorai pagerinti. Jei turėtumėte nors šiek tiek laiko, rekomenduojama vartoti salotas su žaliomis ir geltonomis daržovėmis bei vienu šaukštu alyvuogių aliejaus. Tai padeda išvengti vidurių užkietėjimo iš išvalyti žarnyną.
  • Pietūs. Pietūs yra puiki proga pasisemti energijos po rytą nuveiktų darbų ar veiklos. Svarbu valgyti patiekalus, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, jei norite sužadinti fermentų funkcionalumą, stiprinti pasirengimą darbams ar veiklai antroje dienos pusėje. Jei pietus atsinešate į darbą dėžutėje, pravartu pasigaminti kiaušinių vyniotinį su jūržolėmis ar žaliomis bei geltonomis daržovėmis, įvyniotomis į mėsą,– toks yra rekomenduojamas pagrindinis patiekalas. Taip pat reikėtų sočiai pavalgyti ryžių, nes taip papildomos angliavandenių atsargos, kurios nuo ryto išsenka. Jei maistą įsigyjate iš šalia esančių parduotuvėlių, galėtumėte nusipirkti šiek tiek vaisių, pavyzdžiui, apelsiną ar greipfrutą, nes tai pagerina mitybos pusiausvyrą. Pietaudami restorane ar kavinėje, geriau rinkitės daugiau daržovių, o ne ryžius ar makaronus, kurių pagrindinis elementas yra angliavandeniai, o jų pačių maistinis balansas nėra geras. Svarbiausia vengti greito valgymo, net jei tikrai reikia skubėti ir pietums neturite daug laiko. Jei maistas nėra tinkamai sukramtomas, sutrinka virškinimo fermentų veikla jį skaidant ir tai tampa suprastėjusios žarnyno būklės priežastimi.
  • Vakarienė. Viena pagrindinių vakarienės funkcijų – paruošti žarnyno mikroflorą ir nervų sistemos pusiausvyrą artėjančiam miegui. Praėjus trims valandoms po vakarienės, nuo seniausių laikų egzistuojantis biologinis jungiklis perjungia organizmą į miego rėžimą. Jei tenka vėlai vakarieniauti arba suvalgyti sunkų patiekalą, organizmas begali pailsėti per naktį ir tai, savo ruožtu, nepadeda kitą rytą atsirasti apetitui. Vakarienei geriau rinktis melsvą nugarą turinčias žuvis, kuriose kaupiasi omega – 3 riebalų rūgštys, bei fermentuotus patiekalus, pavyzdžiui sojų pupeles, miso sriubą. Virta ar šalta sojų varškė (tofu) ir sezamų aliejumi apšlakstyti špinatai – vienas idealiausių garnyrų, padedančių organizmui papildyti baltymų ir geležies atsargas.

Nemažai žmonių rytais valgo jogurtą, tačiau jį naudinga valgyti ir vakare. Jogurte esantis kalcis padeda atpalaiduoti raumenis ir nervų sistemą. Suvalgę jogurto prieš poilsį, pasijusite nurimę ir atsipalaidavę. Jogurte mažai kalorijų, tad jį lengva virškinti.

Visai priešingus rezultatus atskleidė tyrimas, 2014 m. sulaukęs milžiniško susidomėjimo. Bandymus atlikę Švedijos Upsalos universiteto mokslininkai priėjo išvados, kad ir mirtingumo, ir kaulų lūžių rizika didėja kartu su augančiu pieno vartojimu – taip buvo paskelbta moksliniame žurnale. Tyrėjai išanalizavo priežastis ir įrodinėjo, kad D-galaktozė, kurios gausu piene, gali, be kita ko, paspartinti organizmo senėjimą.

Gal kai man tai sukels nerimą, nes jogurtas gaminamas iš pieno. Laimei, tame pačiame straipsnyje nuogąstaujančiuosius tyrėjai nuramino, kad jogurtas ir sūris yra fermentuoti pieno produktai, kurie kaip tik mažina kaulų lūžių riziką. Jie taip pat padarė išvadą, kad fermentuotų pieno produktų vartojimas mažina šias rizikas, nes tuose gaminiuose tėra labai maži D – galaktozės kiekiai, be to, pieno rūgšties bakterijos skatina kalcio pasisavinimą.

Atskleisti pieno poveikio tyrimai neturėtų būti taikomi visai žmonijai. Gali būti, kad tokios išvados pagal gautus rezultatus padarytos tik todėl, kad tiriamieji buvo patys švedai, todėl reikėtų atlikti daugiau bandymų, norint patvirtinti šių išvadų teisingumą.

Vyrauja tendencija, kad pagrindinis patiekalas vakarienei yra arba labai kaloringas, arba riebus, tiek valgant namie, tiek maitinimo įstaigoje.

Kitas svarbus aspektas – ilgesnis vakarienei skirtas laikas, nes parasimpatinei nervų sistemai, reikia padėti atsipalaiduoti. Jei jau mums parūpo, kuo maitinamės vakarienei, pasirūpinkime ir tuo, kada ir kaip ją valgome, nes tai ypač svarbu.

Priežastis, dėl kurios motinos pienas padeda augti gerosioms bakterijoms

Žindomų kūdikių imuninė sistema kur kas atsparesnė nei tų, kurie motinos pienu nemaitinami. Gal kūdikių mišinėlių sudėtis nėra tinkama vaikų sveikatai puoselėti?

Nors mišinėlių sudėtis yra ištobulinta, kai kuriais bandymais įrodyta, kad pieno rūgšties bakterijos bei bifidobakterijos labiau įsitvirtina ir dominuoja motinos pienu maitinamų vaikų žarnyne.

Skirtumai, kurie egzistuoja tarp motinos pienu ir mišinėliais maitinamų kūdikių, yra susiję su imuninės sistemos funkcionavimu. Žmogus paveldi savo motinos mikroorganizmus, kol gimdamas skverbiasi motinos gimdymo kanalu. Paskui iš karto tenka susidurti su visokiais mikroorganizmais, kurių apstu ligoninės palatose, ant gydytojų ir seselių ar net ligoninėje naudojamų instrumentų. Visa tai įvyksta tuo metu, kai gimęs žmogus patenka į išorinį pasaulį ir priima tuos mikroorganizmus. Būtent taip mūsų viduje kuriama mikroorganizmų įvairovė. Aerobinės E. coli atmainos ir Streptococcus genties mikroorganizmai labai greit suveši ką tik gimusių kūdikių žarnyne, nes jame dar gana daug deguonies. Po pirmųjų dviejų dienų maitinantis motinos pienu pradeda didėti ir dominuoti bifidobakterijos, todėl iš visų žarnyno bakterijų 90 proc. atitenka bifidobakterijoms. Kūdikių imuninė sistema būna silpna, tad ypač svarbu, kad kuo ankščiau žarnyne susiformuotų bifidobakterijų dominuojama mikroflora, nes tik ji žadina imuninių ląstelių augimą. Motinos piene ypač gausu oligisacharidų, kurie yra esminiai prebiotikai, t.y. maistas žarnyno bakterijoms, labiausiai bifidobakterijoms. Pieno mišinėliai negali pagreitinti bifidobakterijų įsigalėjimo taip aktyviai, kaip tai pajėgia išvystyti motinos pienas. Maža to, motinos piene randama tokių biologinės apsaugos elementų – fermentų ir hormonų, kurių poveikio organizmui nepakeis jokie mišinėliai. Pirmieji mišinėlių prototipai buvo sukurti dar 1920 m., tik jų sudėtis pasikeitė vadovaujantis apsaugos nuo infekcijų tyrimų rezultatais, įmaišius laktoferino ir bifidobakterijų. Dabar kūdikių mišinėliai, kaip ir motinos pienas, gali sukurti bifidobakterijomis vešančią žarnyno mikroflorą.

Vis dėlto, palyginus motinos pienu ir mišinėliais maitinamų kūdikių žarnyno mikroflorą, pastebimi didžiuliai skirtumai. 2014 m. leidinyje „Applied and Environmental Microbiology“ paskelbtos tyrimo išvados, kad kūdikių žarnyne pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų dominavimas gerokai išauga, jei jie maitinami krūtimi ir devynių mėnesių. Tas pats tyrimas atskleidė, kad bakterinė žarnyno sudėtis labai stipriai pakinta, kai žindymas nutraukiamas.

Tokijo medicinos ir odontologijos universiteto profesorius Yochihiro Ogawos vadovaujama tyrėjų grupė 2014 m. paskelbė apie su pelėmis atliktus bandymus. Jis teigia, kad žindomiems kūdikiams yra mažesnė tikimybė atsirasti polinkiui nutukti ir sirgti ligomis, kurias lemia prasti suaugusiųjų žmonių gyvenimo įpročiai, nes maitinimas krūtimi sužadina riebalų eikvojimą reguliuojančius genus. Šie moksliniai bandymai įrodė, koks puikus dalykas yra motinos pienas.

Pieno sudėtis skiriasi ir tai priklauso nuo motinų mitybos įpročių. Mamoms, kurios rūpinasi savo vaikų žarnyno mikrofloros pusiausvyra, patarimas atkreipti dėmesį į savo patiekalų maistinį balansą ir būtinybę žindyti vaiką, nebent tai neįmanoma dėl labai nepalankių sąlygų.

Rinkitės fermentinius papildus tik pagal tai, iš ko jie pagaminti

Kokiomis normomis remiantis derėtų rinktis fermentinius papildus?

Pirmenybę reikėtų teikti tik tokiems papildams, kurie teikia naudą ir probiotiniu, ir prebiotiniu atžvilgiu. Geriausia rinktis papildus, kuriems pagaminti panaudotos tradicinės fermentavimo technologijos.

Bendrai kalbat, japoniški fermentiniai papildai – tai toks produktas, kuris gaunamas mikroorganizmams natūraliai fermentuojant augalinės ingredientus – vaisius ir daržoves. Produktas produktui nelygu, bet jų pirminė paskirtis – subalansuoti dominavimo ir pavaldumo sąsajas tarp probiotinį ir prebiotinį poveikį turinčių žarnyno bakterijų, savo ruožtu, visa tai sustiprina žarnyne vešančių gerųjų bakterijų sintetintų fermentų reakcijas.

JAV papildų rinka tiesiog klesti, tad ne veltui ši valstybė vadinama papildų šalimi. Fermentiniai papildai yra tokie pat populiarūs, kaip ir kiti mitybą papildantys produktai. Tik pats supratimas apie fermentinius papildus Amerikoje skiriasi nuo to, kaip juo suvokia japonai. Amerikiečiams fermentinis papildas reikia produktą, kurio paskirtis – pagerinti žmogaus virškinimo procesus.

Fermentai gali būti klasifikuojami į virškinimo ir medžiagų apykaitos skatinimo fermentus. Papildų, kurie tampa populiariausi Amerijoje, rūšis yra būtent ta, iš kurios pasisavinami virškinimo fermentai.

Jei pavyzdžiui ieškotumėte informacijos, ar lengva Japonijoje įsigyti maisto papildų, kurie gaminami JAV pagal amerikietiškąjį fermentinių papildų supratimą, atsakymas būtų „ne“. Tokie gaminiai, kuriuose yra sumaišyti fermentai, siekiant padėti žmogui virškinti maistą, Japonijoje laikomi farmacijos produktu. Kitaip tariant, Japonijoje tai laikoma vaistais. Jei nuspręstumėte Japonijoje įsigyti amerikietišku būdu pagamintų fermentinių papildų, kurie turėtų padėti jums virškinti maistą, reikėtų pirmiausia kreiptis į gydytoją dėl recepto. Papildai, priskiriami fermentiniams gaminiams, Japonijoje prilygstantiems fermentuotiems daržovių pagrindu gaminamiems patiekalams.  JAV toks produktas suprantamas kaip fermentinis papildas, turintis probiotinį ir prebiotinį poveikį. Šis gaminys Amerikos rinkoje sėkmingai įsitvirtino ir pats garsiausias JAV sveikatos žurnalas, turintis plačiausią skaitytojų auditoriją, šį produktą „Geriausio maisto papildo“ rinkimuose šešis kartus nuo 2004 m. iki 2014 m. paskelbė laimėtoju (pirmoji vieta probiotikų kategorijoje).

Maisto papildų skirstymas į kategorijas skirtingai traktuojamas kiekvienoje šalyje, nes skiriasi jų įstatymai. Japonijoje parduodami maisto papildai patenka į maisto patiekalų kategoriją. Akivaizdu, kad jie yra griežtai atriboti nuo vaistų. Kita vertus, JAV papildai patenka į tarpinę kategoriją tarp farmacijos ir maisto produktų. Šioje pozicijoje jie taip ir įsitvirtino. Tai susiję su požiūriu, kad JAV šie gaminiai atlieka profilaktinių farmacijos gaminių funkcijas.

Labai skiriasi ir sveikatos draudimo sistema JAV bei Japonijoje. Pavyzdžiui, pirmosios gydytojo konsultacijos kaina Japonijoje yra maždaug 21 Eur. Taip yra todėl, kad Japonija turi visuotinio sveikatos draudimo sistemą. Ši sistema leido visiems Japonijoje gyvenantiems asmenims turėti sveikatos draudimą, o žmogus turi primokėti tik 30 proc. visų medicinos išlaidų.

JAV, visiškai priešingai, yra didžiausios žmonių išlaidos sveikatos apsaugai, nes ten nėra valstybės remiamos sveikatos draudimo sistemos, išskyrus išmokas neįgaliesiems ir nepasiturintiems asmenims. Pirmoji konsultacija Amerikoje siekia maždaug 60 Eur. Yra atvejų, kad vien už palatą tenka sumokėti nuo 1500 iki 2200 Eur. Pavyzdžiui, jei žmogus atvežamas į ligoninę ir turi joje praleisti naktį dėl ūmaus apendicito operacijos, vėliau gali sulaukti sąskaitos, viršijančios 7600 Eur. JAV žmonių, neturinčių sveikatos draudimo, skaičius siekia 45 milijonus.  Dėl tokios situacijos jie priversti daryti viską, kad liktų sveiki. Šie amerikiečių poreikiai verčia juos kur kas daugiau išmanyti apie maistines medžiagas ir papildus, nei tų žinių turi Japonai. Todėl ir papildų rinka JAV šitaip klesti, kad net valstybė vadinama papildų žeme.

Palyginus JAV ir Japonijos žmonių įpročius, matosi dvi skirtingos tendencijos. Pirmoji tendencija susijusi su amerikiečiais. Jie yra linkę mitybą vertinti maistinių medžiagų lygmeniu. Todėl ir daugiausiai dėmesio skiria tik vienai specifinei maistinei medžiagai, esančiai konkrečiame papildų produkte, ir šio pasirinkimo nėra linkę keisti. Amerikiečiai puikiai supranta, kokias maistines medžiagas vartoja, tačiau jų kasdienė mityba nuolat būna nesubalansuota.

Antroji tendencija susijusi su Japonais. Dauguma japonų nieko neišmano apie naudą, kurią teikia gerai subalansuotas maistas ir kaip ta nauda veikia sveikatą, nors jie, palyginti su amerikiečiais, yra tiesiog apsupti puikiai suderintų produktų.

Tikriausiai būtent amerikiečių mitybos įpročiai tapo pagrindiniu fermentiniams papildams tapti populiaria virškinimą ir maistinių medžiagų pasisavinimą užtikrinančia priemone. JAV suvalgoma didelė dalis arba mėsos, arba greitojo maisto gaminių. Dėl tokios mitybos įpročius formuojančios aplinkos išaugo žmonių, turinčių bėdų dėl virškinimo ir maisto pasisavinimo, skaičius. Amerikoje labai daug žmonių, kurie tiesiog nebegali suvirškinti maisto, jei nuolat nevartoja virškinimo fermentų kaip maisto papildų.

Japonijoje, atvirkščiai, fermentiniais papildais iš esmės laikomas bet koks fermentuotas maisto produktas. Pagrindas – sveikatingumo užtikrinimas vartojant probiotikus ir prebiotikus, o ne skatinant virškinimą. Tradiciniais japonų būdais pagaminti fermentiniai papildai greičiausiai turi daug didesnę mikroorganizmų ir maistinių elementų įvairovę. Taigi derėtų labiau pasidomėti, kaip buvo pagamintas jūsų ketinamas įsigyti papildas.

Euromedika, MB

Daugiau informacijos:

www.diagnostikostestai.lt

Euromedika, MB infopuslapis

Pasidalink:

Įmonių straipsniai, naujienos, akcijos ir specialistų patarimai

  • Numatytas
  • Antraštė
  • Data
  • Atsitiktiniai
įkelti daugiau visų įkėlimui laikykite nuspaustą SHIFT klavišą įkelti visus